Meniu

Žiūrėti produktai

some

asdasdasdas
d
as
d
as
da
sd

Kiekvienas norime gyventi šiltuose, aukštą patogumo lygį užtikrinančiuose namuose. Norint tai pasiekti, svarbu pasirūpinti efektyvia bei kokybiška šildymo sistema. Tokia sistema sugeba viena įkrova suteikti kuo daugiau šilumos bei degti kuo ilgesnį laiko tarpą, o jos priežiūra yra gan nesudėtinga ir paprasta. Granuliniai katilai – viena tokių sistemos pavyzdžių. Šie gaminiai pasižymi išskirtine kokybe, patvarumu bei plačiomis panaudojimo galimybėmis.

Tokia įranga verta dėmesio ne tik dėl gana paprastos priežiūros, bet ir dėl patogaus kuro pildymo. Granulėmis kūrenamus katilus įprasta komplektuoti kartu su automatika, leidžiančia valdyti kuro padavimo, uždegimo procesus, temperatūrinius rėžimus, kontroliuoti akumuliacinės talpos darbą, karšto vandens ruošimą. Šie katilai valdomi itin lengvai, o jų priežiūra – minimali bei nesudėtinga.

granuliniai katilai

Kurį pasirinkti?

  • Stropuva „Granulinis”. Šie įrenginiai yra pagaminti iš aukščiausios kokybės plieno ir yra kūrenami 6-8 mm medienos granulėmis. Jas naudoti yra labai lengva bei saugu. Be to, naudojant tokio tipo kurą neteršiama aplinka, kadangi tai palyginti draugiškas gamtai sprendimas. Vandens temperatūra šiame įrenginyje siekia 85 °C, o šilumos pernešimo terpės slėgis pakyla iki 0,15 MPa. Įrenginyje naudojamas savaiminis granulių padavimas, o labiausiai jis tinka gyvenamųjų namų, nedidelių parduotuvių, servisų šildymui.
  • Stropuva „P”. Tokios rūšies granuliniai įrengimai – itin universalus pasirinkimas. Tai įprastinio kieto kuro katilai, kurie komplektuojami kartu su kuro padavimo mechanizmu bei patvariu bunkeriu. Ši konstrukcija suteikia galimybę juose ir toliau deginti įprastinį kurą, pavyzdžiui, malkas ar akmens anglį. Tai palyginti ekonomiškas ir praktiškas pasirinkimas, nes šie įrenginiai neturi būti specialiai judinami ar iš naujo prijungiami prie kamino bei šildymo sistemų.

Granulėmis kūrenami katilai leidžia pasiekti didžiausią šildymo efektyvumą, todėl tai – puiki investicija į aukštą komforto lygį savo namuose ar kituose pastatuose. Automatizuotas kūrenimo procesas, išskirtinis patikimumas bei universalus pritaikymas – savybės, kuriomis pasižymi UAB „Stropuva ir ko“ granuliniai įrenginiai.


Mūsų produkcija: GRANULINIAI KATILAI

Nuo šiol sukurti ir palaikyti malonią šilumą namuose yra paprasta. Šildymo katilai – tai efektyvi priemonė, skirta šildyti sistemoje cirkuliuojantį vandenį ir suteikti šilumos namams. Šiluma gali būti išgaunama iš įvairių energijos, kuro rūšių. Kurui naudojama anglis, briketai, mediena bei kitos medžiagos, priklausomai nuo to, kokį katilą nuspręsite pasirinkti.

 

Šildymo sistemos trūkumai geriausiai išryškėja šaltuoju metų laiku. Tad jei nesate patenkinti dabartiniu savo pasirinkimu ar planuojate statyti naują namą, greičiausiai jau ieškote informacijos apie galimus jo šildymo būdus. Pasirinkimų įvairovė tikrai plati, todėl kartais tampa neaišku, nuo ko reikėtų pradėti. Šiuolaikiniai šildymui skirti katilai būna įvairių kategorijų, gamintojų, modelių, tad nežinant kai kurių skirtumų, išsirinkti optimalų variantą gali būti sudėtinga.

 

sildymo katilai

 

Kaip išsirinkti katilą?

 

Katilo pasirinkimas yra bene svarbiausias dalykas, apsprendžiantis visą namo šilumos sistemą, užtikrinantis komfortiškas gyvenimo sąlygas. UAB „Stropuva ir ko“ savo klientams siūlo universalius, malkinius, granulinius kietojo kuro katilus su elektroniniu valdikliu. Kiekvienas jų pasižymi tam tikrais privalumais, palengvinančiais namų šildymo procesus.

 

  • Universalūs

 

Universalus kieto kuro katilas gali būti kūrenamas ne tik malkomis ar granulėmis, bet taip pat akmens anglimi. Pasirinkus kūrenimą anglimis – degimo trukmė gali siekti net 7 paras. Norite, kad kuras katile degtų kuo ilgiau ir mažesnis sunaudojamo kuro kiekis pagamintų kuo daugiau šilumos energijos? Lietuviškuose STROPUVA katiluose šis aspektas laikomas vienu svarbiausių.

 

  • Malkiniai

 

Šiais kietojo kuro katilais šiluma gaminama kūrenant malkas, medienos atliekas, pjuvenų briketus bei medienos skiedras. Naujų technologijų diegimas leidžia naudoti šiuos katilus efektyviai. Jie puikiai apšildo dideles patalpas, o viena įkrova, priklausomai nuo kuro kokybės, lauko bei vidaus temperatūrų, pastato šiluminės varžos, gali degti net iki 30 valandų kūrenant malkomis, 2-4 paras kūrenimui pasirinkus briketus, arba 4-7 paras anglis kūrenant universaliuose katiluose. Platus modernių šildymo katilų pasirinkimas leidžia pasirinkti optimalų sprendimą kiekvienam vartotojui.

 

  • Granuliniai

 

UAB „Stropuva ir ko“ siūlomi granuliniai katilai su savaiminiu granulių padavimu yra kūrenami 6-8 mm medienos granulėmis. Šio tipo katilų konstrukcija yra praktiška ir nesudėtinga – nenaudojami sraigtai ar pavaros leidžia juos lengvai naudoti. Jie puikiai tinka šildyti tiek namus, tiek nedideles parduotuves ar servisus.

 

  • Su elektroniniu valdikliu

 

Naujos kartos katilus su elektronine valdymo sistema yra itin paprasta ir patogu naudoti. Kūrenimui pasitelkiamas įvairus kuras: malkos, medienos atliekos, pjuvenos, šiaudai, durpių briketai, anglis, granulės. Šios rūšies katiluose, priklausomai nuo naudojamo kuro rūšies, veikia skirtingos valdymo programos, o katilo degimo procesai yra visiškai automatizuoti. Pavyzdžiui, jei patalpos pakankamai prišyla, katilas yra užgesinamas numatytam laikui (nuo 10 minučių iki 5 valandų). Temperatūrai atšalus iki nustatyto lygio – katilas įsijungia automatiškai.

 

UAB „Stropuva ir ko“ gamina katilus, kuriuose malkoms degant labai lėtai, pasiekiami aukšti ekonomiškumo rodikliai. Taip pat mūsų gaminamų katilų privalumai – saugus ir taupus veikimas, nenutrūkstamas degimo procesas, kuriam tinkamas įvairus kuras: malkos, pjuvenų briketai, granulės, akmens anglys.


Mūsų produkcija: KIETO KURO KATILAI | KITI GAMINIAI

Šildymo sezonas Lietuvoje trunka ilgiau nei pusę metų, todėl jam ruoštis verta pradėti kuo anksčiau ir atidžiau – juk kiekvienam savo namuose ar kitoje patalpoje patinka jaustis patogiai bei šiltai už tai nepermokant. Norint užtikrinti optimaliausią kambario temperatūrą verta pasirūpinti kokybišku bei efektyviai veikiančiu katilu. Toks įrenginys gali būti kūrenamas įvairios rūšies kuru, pavyzdžiui: malkomis, granulėmis, akmens anglimis.

katilai

Katilai, kūrenami kietu kuru, pasižymi itin dideliu taupumu, patogumu. Tokių prietaisų ekonomiškumas, veikiant įvairiais režimais, gali siekti 86,8%. Taip pat šiais laikais jų veikimas yra efektyviai automatizuotas, o dėl šio nenutrūkstančio degimo nereikia nuolatos vaikščioti į katilinę. Dar viena priežastis, dėl kurios rečiau tenka apsilankyti katilinėje – tai švara ir ekologija. Šiame įrenginyje nesikaupia dervos, todėl pelenus užtenka kruopščiai išvalyti tik apie du kartus per mėnesį.

Platus asortimentas ir aukšta kokybė

STROPUVA katilai gali būti pasirenkami iš įvairių rūšių: malkinių, granulinių, universalių ar su elektroniniu valdikliu. Kiekvienas iš jų turi savų privalumų, kurie atitinka skirtingų klientų poreikius. Visi įrenginiai veikia saugiai, o tai patvirtina CE sertifikatas. Be to, išskirtinis dėmesys yra skiriamas jų tobulinimui, pavyzdžiui, 2015 metais buvo pritaikytas elektroninis valdiklis, dėl kurio pailgėja vienos įkrovos degimas, leidžiantis pasiekti trokštamą komforto lygį, nes kūrenimo procesas yra visiškai automatizuojamas, tad katilinėje lankytis bus galima rečiau.

UAB „Stropuva ir ko” katilai – puikus pasirinkimas, padedantis lengvai ir efektyviai užtikrinti tinkamą kiekvienos patalpos temperatūrą, patogumo jausmą. Šie įrenginiai savo kokybe pelnė tarptautinį pripažinimą: jie parduodami ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, Pietų Korėjoje, NVS, Čilėje bei kitose pasaulio šalyse.


Mūsų produkcija: KATILAI | KATILŲ PRIEDAI

Atšilus orams vis dažniau maistą gaminame lauke – ant laužo, kepsninėje arba lauko virtuvėje. Nepakartojamas keptų šašlykų, gardžių kepsnių skonis bei kvapas vilioja ne vieną. Stilingos, patvarios, patogios naudoti šašlykinės, kepsninės ir rūkyklos, grilinės puikiai tiks Jūsų tobulai išvykai gamtoje, ramiam poilsiui prie ežero, o gal tiesiog jaukiam vakarui kieme.

 

Patvarios, vandeniui, karščiui ir ugniai atsparios grilinės, kepsninės gaminamos iš ilgaamžiškumu pasižyminčio karštai valcuoto plieno. Šie metaliniai įrenginiai yra padengti karščiui atspariais dažais, kurie prailgina jų eksploatacijos laiką, susilpnina aplinkinių veiksnių poveikį gaminio kokybei, kas yra labai aktualu, kai maisto ruošimui naudojama atvira ugnis. Turėdami modernią techniką, pagal Jūsų pageidavimą galime pagaminti norimų dydžių šašlykines ir kitų metalo gaminių modifikacijas.

 

saslykines

 

Mūsų siūlomi gaminiai:

 

  • Lauko kepsninės. Stilinga, funkcionali kepsninė puikiai dera bet kokioje aplinkoje. Ja naudotis itin paprasta: tiesiog užpilkite aliejaus ant įkaitusio plieninio paviršiaus ir kepkite mėsą, žuvį, daržoves. Įrenginio konstrukcija suteikia galimybę maisto ruošimui naudoti įvairaus dydžio puodus, kuriuose galėsite virti sriubas arba troškinius.

 

  • Kepsninė-aukuras. Šio tipo kepsninė – tai naujas požiūris į maisto gaminimą gamtoje. Aukure kūrenama ugnis suteiks Jūsų patiekalams ypatingą skonį, o platus metalinio gaminio diametras leis patogiai gaminti maistą gryname ore, pasiruošti garnyrą prie kepamų mėsos ar žuvies patiekalų.

 

  • Kepsninė-rūkykla. Ji gaminama iš juodo, karštai valcuoto plieno, kuris neleidžia gaminiui deformuotis. Viduje – nerūdijančio plieno grotelės, kurios išsitraukia. Pakura gaminama šone, todėl patogu kontroliuoti temperatūrą, oro padavimą tiek rūkant, tiek kepant.

 

  • Lauko viryklė. Šis maisto ruošimui pritaikytas įrenginys puikiai tinka norint maistą ruošti dideliuose induose. Tokia viryklė idealiai tinka lauko virtuvėse, stovyklose, ūkyje.

 

 

  • Vertikali šašlykinė – NIAMDAR. Šios naujo tipo šašlykinės ypatumas – kepimas, vykstantis šalia žarijų ar liepsnos. Tad vienu metu galite ne tik išsikepti gardžių šašlykų, bet ir išsivirti sriubą, pasiruošti garnyrą.

 

  • Šašlykinė-rūkykla. Tai universalus įrenginys, leidžiantis lauko sąlygomis tiek rūkyti mėsos, žuvies gaminius, tiek juos kepti. Įmontuotas termometras bei oro sklendė suteikia galimybę nuolat stebėti, reguliuoti maisto gaminimo procesus.

 

  • Profesionali grilinė. Du karštai valcuoto metalo sluoksniai, pastovi kepimo temperatūra, aštuonių pakopų nerūdijančio plieno grotelės bei lengvai reguliuojamas kepimo intensyvumas – šios grilinės ypatybės garantuoja nepakartojamą grilio patiekalų skonį.

 

  • Universali lauko virtuvė. Daugiafunkcinis maisto ruošimo įrenginys suteiks Jums įvairių patiekalų gaminimo lauke galimybių. Skirtingais būdais galėsite išrūkyti maisto gaminius, ant ketinės viryklės, reguliuodami angų dydį, nesunkiai pritaikysite įvairaus dydžio keptuves ar puodus. Tad galėsite virti bei kepti vienu metu.

 

Maisto gaminimui skirtų metalo gaminių pasirinkimas tikrai platus. Kiekvienas jų pasižymi tam tikromis ypatybėmis, funkcijomis palengvinančiomis patiekalų ruošimo procesą. Taip gaminimas gryname ore taps puikia pramoga, o pagamintas maistas pamalonins kiekvieno ragautojo gomurį.

 

Žaisminga dovana

 

UAB „Stropuva ir ko“ siūlo išskirtinę galimybę šašlykines, kepsnines bei rūkyklas dekoruoti įvairiais užrašais pagal Jūsų poreikius ir vaizduotę. Išskirtinio dizaino vienetiniai metalo gaminiai gali būti žaisminga ir originali dovana draugams, kolegoms, artimiesiems, taip pat puikus būdas individualumui išreikšti. Išrenkamas ar standartines, sulankstomas šašlykines galėsite papuošti savo vardu, įmonės pavadinimu arba smagiu trumpu užrašu – kitos tokios neturės niekas!


Norite įsigyti šašlykinę? Išsirinkite vieną iš mūsų produktų ČIA.

Visiems, perkantiems išsimokėtinai su „GF Lizingu“ iki 10 mėnesių laikotarpiui – LIZINGAS BE JOKIO PABRANGIMO!

Lizingo akcijos sąlygos:

0 % metinė palūkanų norma,

0 % sandorio sudarymo mokestis,

0 % mėnesinis tvarkymo mokestis,

sandoris sudaromas iki 10 mėn. laikotarpiui*,
*Pavyzdžiui, kai įgyjamos prekės kaina 800 Eur ir sutartis sudaroma 10 mėnesių, metinė palūkanų norma 0 %, pradinis įnašas 0 Eur, sandorio sudarymo mokestis 0 Eur, tvarkymo mokestis 0 Eur/įmokai, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 0%, mėnesio įmoka – 80 Eur, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 800 Eur.

Skolinantis kitokią nei 800 Eur sumą ar pasirinkus kitokį nei 10 mėn. sutarties terminą – nurodyti dydžiai gali skirtis.
Pasiūlymas galioja sudarant sutartį iki 10 mėn. laikotarpiui.
Pateikti skaičiavimai yra preliminarūs ir nelaikomi UAB „General Financing“ įsipareigojimu.

Pasiūlymas galioja 2017 birželio 01 – rugpjūčio 31 d. 

Kaip išgyventi su katilu „Stropuva S20“

Susitarkime nuo pradžių: kieto kuro katilas „Stropuva“ yra prastas katilas. Jis primityvus, pretenzingas, dauguma atvejų vartotojams sukelia nereikalingų rūpesčių ir galvos skausmo. Todėl jeigu šiuo metu renkatės kieto kuro katilą savo namo šildymui – nesirinkite „Stropuvos“, o jeigu netikite mano žodžiu – vėliau nesigailėkite, kad neperspėjau.

Tolimesnis tekstas skirtas tiems, kurie (kaip ir aš) jau turi tokį katilą ir jiems reikia su juo (iš)gyventi. Aš turiu modelį S-20, juo naudojuosi jau 6 sezonus ir tik po 5 paieškos metų atradau kaip šis katilas turi būti sumontuotas, kad teiktų maksimalų įmanoma komfortą ir minimalų galvos skausmą. Savo patirtimi pasidalinsiu su jumis, vildamasis, kad jums nereikės daužyti galva sienos ilgus metus ir tyliai keiksnoti katilo gamintojų, kaip tą teko daryti man.

Priešistorė.

Prieš dešimtį metų individualių namų šildymo sistemų pasaulis atrodė taip: namus dujomis šildė net ir varguoliai, nes dujos buvo pigios. Dujomis nešildė tie, kas neturėjo dujų trasos šalia namų. Tokie vargo su pigiais Viadrusais ir Kalviais, o turtingesni montavo dujų generacinius arba dyzeliu kūrenamus katilus. Faktas buvo tas, kad visi kieto kuro katilai, nepriklausomai nuo kainos, turėjo vieną esminį trūkumą – santykinai trumpą įkrovos degimo laiką. Ir štai 2005m. rinkoje pasirodė lietuvių sukurta naujovė – žvakės degimo principu veikiantys malkiniai katilai.

Aš tuo metu kaip tik rinkausi katilą savo namui ir sukau galvą kuris sprendimas man tiktų geriausiai. Stropuvos katilą pasirinkau visų pirma todėl, kad jis užėmė mažiausiai vietos. Mano katilinė vos 3m2 ploto, ir joje dar sumontuoti du boileriai. Tad bet ko statyti negalėjau – tiesiog nebūtų tilpę. Stropuvos katilas man tiko pagal užimamą plotą. Be to sužavėjo gamintojo deklaruojamas ilgas įkrovos degimo laikas. Nusipirkau.

Kas nutiko per pastaruosius 10 metų namų šildymo sprendimų rinkoje? Beprotiškai pabrango dujos ir dyzelis. Labai žymiai pabrango ir akmens anglis. Tačiau atpigo šilumos siurbliai. Dujų generaciniams katilams gamintojai įkrėtė proto ir apkabinėjo kompiuteriniu valdymu. Ir svarbiausia – atsirado ir išpopuliarėjo granuliai katilai ir granulių degikliai, bei židiniai ir krosnelės su vandens kontūrais.

Kas nauja nutiko su Stropuvos katilu per 10 metų? Jie sukūrė modelį, kuriame galima deginti anglį. Dar modernizavo oro padavimo skirstytuvą. Ir viskas. Na, nebent naujove pavadinsite faktą, kad katilų korpusus pradėjo dažyti geltona spalva (maniškis dar nedažytas, apsiūtas cinkuota skarda). Visa kita per 10 metų nepajudėjo iš vietos. Katilas koks buvo – toks ir liko: pretenzingas, nepatogus eksploatuojant, jautrus pokyčiams. Žodžiu – primityvus. Toks pat primityvus, koks yra primityvus Stropuvos internetinis puslapis, katilo instrukcija (aprašymas) ir serviso centras – pagalba. Viskas alsuoja pelėsiu dvelkiančiu požiūriu: nepatinka – nesinaudok. Čia tavo problemos.

Todėl Stropuvos vartotojus galima skirstyti į dvi kategorijas: vieni apsišarvuoja kantrybe ir ieško būdų kaip sutvarkyti šildymo sistemą su šiuo katilu taip, kad galėtų išgyventi šaltąjį metų sezoną. Kiti neapsikentę ima į rankas bulgarų liaudies instrumentą ir meta „raketas“ per tvorą, keisdami jas patikimesniais ar patogesniais sprendimais. Žodį „raketa“ paminėjau ne šiaip sau. Bet apie tai pakalbėsiu vėliau.

Apibendrinant: Stropuva yra mažiausiai pakitęs nuo sukūrimo momento, dažniausiai aptarinėjamas katilas, ieškant sprendimų kaip pašalinti esminius jo trūkumus, dažniausiai modernizuojamas ir dadirbinėjamas namudinių auksarankių. Taip taip – modernizuojamas, mat civilizuotai naudotis tokiu, kokį jį sukūrė gamintojas praktiškai neįmanoma. Arba jis nė iš tolo neduos to, ką žada gamintojas. Man žinomi atvejai, kai žmonės sukuria mikroprocesorinį valdymą siekiant išgauti idealius darbinius parametrus šiam katilui. Nesakau, kad ir jums to reikia. Ne. Bet tai yra ryškus signalas, kad gamintojams labiau rūpi pardavimai, o ne vartotojų nusiskundimai ir gaminio tobulinimas.

Aš per 6 metus mintinai išmokau gamintojo instrukcija, perskaičiau visus forumus, savo katilą „aprišau“ keturiais skirtingais būdais, kol radau sprendimą kaip „prisijaukinti“ šį ugninį žvėrį savo poreikiams. Be to, ne kartą konsultavau kitus „žvakių“ nelaimėlius, forumuose ir gyvai kaip išspręsti vieną ar kitą problemą. Sugrupavau nusiskundimus ir pasidalinsiu savo patirtimi, kaip išvengti nemalonumų arba rasti sprendimą dabar neefektyviai dirbančiam jūsų Stropuvos katilui.

Aprišimas arba pajungimo schema.

Katilo montavimas prasideda nuo katilinės šiluminio mazgo schemos, liaudyje vadinamos „aprišimu“. Priklausomai nuo to, kiek teisingai bus aprištas katilas jūsų sistema dirbs gerai arba ne. Dauguma „santechnikų su patirtimi“ ir rekomendacijomis nesuvokia šio katilo veikimo principų ir sakydami „aš žinau kaip reikia, nesiginčyk“ pridaro esminių klaidų, kurias vėliau reikia perdarinėti.

Esmė tokia: čia ne Viadrusas ir ne Vienybė. Ir klasikinė schema čia netiks.

Antras faktas – šiam katilui galioja taisyklė less is more (mažiau yra daugiau). Kuo paprastesnė (proto ribose) bus katilo pajungimo schema – tuo lengviau subalansuosite sistemą ir turėsite mažiau vargo bei galimai gendančių mazgų.

Šio katilo pajungimui nereikia jokių trišakių, keturšakių, pamaišymo mazgų, termogalvų, elektrinių pavarų ir visokių kitokių prabangių dalykų, kuriuos jums bandys įpiršti santechnikas. Išgirdę terminą „pamaišymas su kapiliaru“ tuojau pat meskite tokį santechniką pro duris – sutaupysite laiko, nervų ir pinigų. Patikėkite, aš per tai perėjau.

Pradėjau nuo to, kad nuvažiavau pas santechniką su rekomendacijomis, kuris man nubraižė pajungimo schemą ir visą vakarą aiškino kodėl taip ir ne kitaip. Nė velnio. Po ilgų nevilties vakarų mečiau viską lauk ir dariau taip, kaip reikia. Tiesa, vėliau dar perdarinėjau, bet tik tam, kad optimizuočiau nereikalingus mazgus ir pasiekčiau efektyvesnį katilo darbą.

Didelė skundų dalis forumuose skamba taip: santechnikas pajungė, bet namuose šalta, katilas veliasi dervomis, pakura sudega per 6-8val. Aš nežinau ką daryti, nes nieko nesuprantu.

Štai kaip atrodo ne kartą išbandyta ir patikimai veikianti katilo pajungimo schema:

Schemos elementai:

1. Apsauginis vožtuvas 1,5bar
2.1 – 2.2 ventiliai (sklendės) pagal vamzdžio skersmenį
3. Balansinis ventilis bendram srautui valdyti
4. Išsiplėtimo indas
5. Termometras išeinančio srauto t matuoti (gali būti išorinis, su priglaudžiamu davikliu)
6. Boileris
7. Nuorintojas
8. Grindinio šildymo kolektorius
9. Mechaninio valymo filtras
10. Radiatoriai ar kiti šildymo prietaisai.
11. Cirkuliacinis siurblys, kurio įjungimo termorelė sumontuota ant išeinančio vamzdžio.

Praleidau ir nenupaišiau dar vieno svarbaus prietaiso – manometro, kuris parodytų koks sistemos slėgis. Apie manometrą nėra ką daug pasakoti, jis tiesiog sumontuojamas kur nors prie grįžtamo srauto. Pavyzdžiui atšakoje prieš siurblį ir filtrą.

Sistema veikia taip: užkūrus katilą karštas vanduo kyla iš katilo lauk ir pašildyta termorelė įjungia cirkuliacinį siurblį. Rekomenduoju nustatyti termorelę, kad siurblys veiktų tada, kai iš katilo išeinančio vandens t +40C. Daugiau neverta, mat degimo pabaigoje žarijos rusens ir šiluma eis tik per kaminą, mažiau neverta, nes atvėsins boilerį.

Karštas vanduo teka į boilerį, iš jo – į radiatorius ir grindinį šildymą. Ventilis 2.1 užsuktas, 2.2 atsukti. Jeigu norite ir vasarą kaitinti vandenį malkomis – 2.2 užsukat, o 2.1 atsukat. Taip viskas tekės mažuoju ratu. Iš šildymo prietaisų partekėjęs vanduo traukiamas siurblio keliauja atgal į katilą ir sukasi tokiu ratu.

Jau girdžiu specialistų riksmus: taip pajungtas boileris atšals užgęsus katilui! Boilerį reikia jungti lygiagrečiai!

Ne, nereikia. Ir tai išbandyta daugiametėje praktikoje. Esmė tame, kad užgesus katilui termorelė išjungia siurblį ir srautas sutoja. O boilerio šilumokaitis nėra toks greitas, kad atiduotų visą šilumą į sistemą akimirksniu. Rezultate katilas užgęso, siurblys sustojo, o boileryje tebeliko +65C karštumo vanduo. Lygiagrečiai pajungtas boileris arba kaista neefektyviai, arba per save nušuntuoja srautą atgal į katilą ir namuose būna šalta. Esu matęs variantų su trieigiu vožtuvu, kai pradžioje užkaitinamas boileris, o tada nusukamas srautas per namus. Bet ar norėsite kievieną kartą eiti ir sukinėti trieigį, kad būtų šildomas tai vanduo, tai namai?

Tiesa, šis sprendimas netiks kombinuoto boilerio vartotojams: užgęsus katilui ir pravėsus boileriui jį pradės šildyti elektrinis tenas, o siurblys ir toliau neš termofikatą po namus. Gali būti, kad mėnesio pabaigoje gausite 200EUR dydžio sąskaitą už elektrą. Tad jungiant šiuo būdu ir kūrenant katilą nepamirškite ištraukti boilerio kištuko iš rozetės. O kai baigist kūrenti katilą pavasarį – išjunkite siurblį ir tik tada įjunkite boilerio elektros kištuką.

Dar vieni sakys: nėra pamaišymo mazgo! Katilas apsivels dervomis! Nelaikys grįžtamos temperatūros!!!

Netiesa, ponai. Mano katile grįžtamas į katilą srautas į katilą būna max +20C. Tačiau katilą aš valau tik vieną kartą per metus – pabaigus sezoną. O kamino nevaliau dar nei karto. Apžiūriu: švarus, blizga – kam valyt? Katilas veliasi ne dėl grįžtamos temperatūros. Bet apie tai papasakosiu vėliau, prie sistemos balansavimo. Kartu paaiškinsiu, kodėl nereikia pamaišymo mazgo grindiniam šildymui.

Papildomos modifikacijos katilui.

Aprišus katilą reikia taisyti jo konstrukcinius trūkumus. Pirmas ir esminis – reikia perdaryti oro padavimo dangtelio valdymą. Kas nežino – tai toks dangtelis katilo viršuje, kurio atidarymas valdo į katilą patenkančio oro srauto kiekį. Kuo daugiau oro – tuo aktyviau dega kuras. Oro srautas valdomas nuo katilo vidinės temperatūros.

Stropuviečiai jį vadina bimetaliniu reguliatorium ir labai tuo didžiuojasi. Visiškai beviltiškas sprendimas. Pradedant tuo, kad jį reikia nuolat pasukiot, priklausomai nuo to, kokia lauko temperatūra (kai lauke šalta – reikia atsukti daugiau, nes didėja namo šilumos nuostoliai, o katilas dirba senu režimu), baigiant tuo, kad medinis pagaliukas ilgainiui sulinksta ir deformuojasi. Visiškai netikslus, inertiškas ir beviltiškas reguliatorius.

Metat viską lauk, paliekat tik dangtelį, kuris uždengia oro padavimo angą. Jį tvirtinate ant vyrių prie katilo, primontuojate kilputę ir į termometrui skirtą angą įmontuojate Honeywell reguliatorių su grandinėle, kurią prikabinate prie dangtelio. Reguliatorius atrodo taip:

Dangtelis ant vyrių su grandinėle atrodo taip (nuotrauka ne mano – čia gerietis arkava iš „Bangos“ fotografavo savo reguliatorių):

Sumontuotas reguliatorius (čia jau mano katilo) atrodo taip:

Oro padavimo problemas išsprendėm. Dabar reikia sutvarkyti dūmų išmetimą. Pirmas darbas – aukštai temperatūrai atsparia vata izoliuokite dūmtraukį, kuris jungia katilą su kaminu. Maniškis atrodo taip:

Stropuviniai sako, kad čia reikia išpjauti angą valymui. Faktiškai jos nereikia. Kai dūmtraukis apšiltintas, tai jame nesusidaro dervų rasos taškas ir ant sienelių nesėda niekas, ką reiktų valyti. Smalsumo dėlei po 2 metų naudojimo išardžiau pažiūrėt kas viduje ir radau dvi dideles saujas smėliuko. Daugiau viskas švaru ir ten nėra ko lysti.

Kitas dalykas, apie kurį nutyli gamintojai savo rekomendacijose – kamino traukos reguliatorius. Jis atrodo taip:

Jų būna įvairių, bet esmė yra ta pati: valdyti kamino trauką. Dažnai Stropuvos turėtojai skundžiasi, kad užkūrus katilą jis birbia, pulsuoja, kartais meta dūmą atgal ir dirba neefektyviai. Visa tai yra per didelės traukos pasekmė. Ir šis reiškinys natūralus: sistema yra šalta, oro padavimo sklendė atsidariusi, degimas vyksta aktyviai, nes oro gaunama daug. Bet katilas birbia ir jo temperatūra nekyla, nes katilas dirba neefektyviai. Tada tenka uždarinėti oro padavimo sklendę, degimas mažėja, katilas smilksta, meta juodus dūmus ir nešyla. Visiškas porno.

Visus birbimus ir perdidelės traukos problemas išsprendžia traukos reguliatorius. Jis per save į kaminą įleidžia papildomo oro ir sumažina trauką, kartu nuramindamas visus birbimus ir pupsėjimus. Katilas dega gausiai, karštai, sistema kaista, o problemų nelieka.

Net jei ir neturite problemų su pertekline trauka – tokį reguliatorių verta turėti. Kai žiemą pučia stiprus vėjas kamine susidaro žemesnis slėgis ir šiluma nachališkai traukiama iš katilo lauk. Esant reguliatoriui žemas slėgis kompensuojamas iš apačios pasiurbiamu oru ir katilas dirba nepriklausomai nuo vėjo stiprumo ramiai ir tolygiai. Patikėkite, tai sutaupo kuro, kurį sudegina katilas to nenorėdamas.

Kamino traukos reguliatorių galima montuoti ten, kur nurodo gamintojas. Aš nuėjau paprasčiausiu keliu: pristatomo kamino apačioje nuėmiau kondensatoir pravalos dangtelį, sumontavau papildomą trišakį, į kurio šoninę atšaką įdėjau traukos reguliatorių, o pravalos dangtelį užmoviau apačioje. Ir traukos reguliatorius dirba ir nieko daug ardyt nereikėjo.

Šioje nuotraukoje – dirbantis kamino traukos reguliatorius. Gerai įsižiūrėjus matosi, kad reguliatorius šiek tiek prasivėręs, įleidžia į kaminą papildomo oro taip mažindamas kamino trauką.

Jeigu kamino trauka prasta, arba kuras drėgnas – verta sumontuoti oro įpūtimo kolektorių. Stropuva juos gamina, bet prašo daugiau nei 80EUR. Be to, perdarius oro padavimo sklendės valdymą, Stropuvinis jums netiks. Nebėda – galite ne prastesnį pasidaryti patys ir kainuos kelis kart pigiau. Jei kam bus įdomu – papasakosiu apie jį atskirai.

Taigi, oro padavimą ir dūmų išmetimą sutvarkėm – galime judėti tolyn. Užpildykime sistemą vandeniu ar kitu termofikatu ir eikime prie svarbios dalies:

Sistemos balansavimas ir paleidimas.

Užpildžius sistemą iki rekomenduojamo 1bar slėgio vandeniu įjunkime siurblį ir palikime suktis. Tegul cirkuliuoja vanduo sistemoje ir po truputį išvaro orą per nuorintojus. Eikime prie radiatorių.

Kiekvienas modernus radiatorius turi nuorinimo varžtą, kurį atsukus išeina oras ir pradeda bėgti vanduo. Kai išpurškiamas oras ir bėga tolygiai vanduo be pasitaškymų – radiatorius nuorintas ir galima uždaryti nuorintoją. Jei radiatoriai bus nenuorinti jie dirbs neefektyviai, šils netolygiai ir nepilnai. Ir apskritai oras sistemoje yra blogis, mat sistema šildo nesklandžiai ir netolygiai. Orą iš sistemos reikia pašalinti.

Priešingoje radiatoriaus pusėje yra vieta sumontuoti termoventiliui (termogalvai) kuris valdo radiatoriaus darbą priklausomai nuo kambario aplinkos temperatūros. Šiuos dalykėlius privaloma sumontuoti ant kiekvieno radiatoriaus. Jų dėka turėsite stabilią temperatūrą kambaryje.

Jų veikimo principas toks: nustatote norimą patalpos temperatūrą (pvz +20C, kas atitinka skaičių 3 ant termoventilio) ir jis automatiškai per radiatorių praleidžia tiek srauto, kad patalpoje būtų palaikoma nustatyta temperatūra. Kitaip tariant radiatorius šildo ne tiek, kiek jis gali, o tiek, kiek šilumos reikia konkrečiai patalpai. Jeigu namas apšiltintas gerai, tai labai gali būti, kad sušilus patalpai radiatorius apskritai atvės. Tai visiškai normalus reikšinys. Tiesiog šilumos pakanka, termoventilis uždaro srautą per konkretų radiatorių ir jis atvėsta. Atvės patalpa – termoventilis atidarys srautą ir radiatorius vėl ims šildyti.

Po termoventiliu ant radiatoriaus yra bronzinė šešiakampė veržlė su skaičiukais ant jos. Šia veržle reguliuojamas maksimalus pratekantis srautas per radiatorių. Sistemos paleidimo pradžioje visų radiatorių veržles pasukite ties skaičiumi 1. Jeigu eksploatuojant sistemą girdėsis radiatoriaus šnarėjimas, tuomet visų pirma papildomai patikrinkite, ar radiatoriuje nėra oro. Jeigu oro nėra, o radiatorius šnara – tuomet atsukite šiek tiek šią bronzinę veržlę. Raskite poziciją tarp 1 ir 2, kuomet jis nustoja šnarėti.

Jeigu nustatysite didesnę nei 2 reikšmę – srautas bus per didelis ir sistema bus išbalansuota ir katilas dirbs neoptimaliai.

Jei jau prakalbome apie srautą, papasakosiu pagrindinį sistemos balansavimo principą. O jis yra paprastas: cirkuliuojančio termofikato srautas turi būti kuo mažesnis arba toks mažas, kiek tai yra įmanoma.

Didžiausia klaida, kurią daro Stropuvos katilo montuotojai ir savininkai yra per didelis termofikato srautas sistemoje. Jų logika būna tokia: jei namuose šalta, vadinasi iš katilo per lėtai atkeliauja šiluma ir reikia didinti srauto greitį. Tada cirkuliacinis siurblys įjungiamas maksimaliu greičiu, atsukami balansiniai vožtuvai ar veržlės ir… ir vis tiek lieka šalta. Maža to – katilas veliasi dervomis, iš jo bėga kondensatas, kemšasi dūmtraukis, iš kamino eina juodas dūmas, o pakura sudega per 6val. taip ir nespėjusi sušildyti namų. Šeimininkai rėkia ant santechniko, šis sako „aš sakiau darom kaip reikia“, tada perdarinėja aprišimą, montuoja papildomą siurblį, deda keturšakius, sukuria mažąjį ratą, išleidžia krūvą šeimininkų pinigų, namai šiek tiek sušyla, bet katilo darbinis režimas toli gražu nesiekia to, ką žadėjo gamintojas. Tada šeimininkai vėl rėkia ant santechniko, o šis rėžia atgal: aš jums sakiau, kad katilas kreivas ir jo geriau iš vis nepirkti!

Štai ji – neteisingai eksploatuojamos šildymo sistemos su Stropuvos katilu klasika. Šalti namai, užsikišęs katilas ir nelaimingi šeimininkai. O visa problema tame, kad ne katilas kreivas, o santechniko smegenų vingiai tiesūs.

Jeigu namai nešyla, arba šyla nepakankamai absoliučia dauguma atvejų problema būna viena: per didelis termofikato srautas per katilą. Mažinkite srautą ir jo greitį!

Srauto mažinimui ir jo paskirstymui ir skirtos veržlės ant radiatorių bei balansinės sklendės katilo pajungimo schemoje. Schemoje pažymėtos sklendės 2.2 skirtos paskirstyti srautą tarp radiatorių ir grindinio šildymo taip, kad sistema šiltų tolygiai. Sklendė Nr. 3 skirta bendro srauto mažinimui.

Kalbant apie srauto greitį būtina pakalbėti ir apie cirkuliacinį siurblį. Namui iki 250kv.m. sistemoje reikia vieno ir paties mažiausio galingumo siurblio. Sumontavus siurblį jį privaloma perjungti į 1-ą greičio pavarą. Ir dar „prispausti“ srautą balansine sklende nr.3. Taip, ir ne kitaip.

Visi santechnikai, kurie aiškins, kad ant grindinio šildymo kontūro reikia atskiro siurblio, nes vienas siurblys „neprastums“ vandens per vamzdelius jums begėdiškai meluoja. Mano naudojamoje sistemoje sumontuotas Grundfoss UPS 25-40 siurbliukas, dirbantis 1-a pavara, bendras srautas prispaustas iki minimumo ir tai visai netrukdo jam dirbti su grindinio šildymo kontūru, kurio ilgis 105m. Viskas kuo pukiausiai prateka, „prasistumia“ ir grindys šauniai šyla.

Iš čia vėl gauname atsakymą į klausimą kodėl grindinio šildymo mazgui nereikia pamaišymo. Egzistuoja stereoptipas, kad grindiniam kolektoriui privaloma montuoti atskirą pamaišymo mazgą, kuris užtikrina, kad į grindis tekančio termofikato temperatūra nebūtų didesnė nei +38C. Antraip – sako „išmanieji“ santechnikai – grindys įkais tiek, kad basomis kojomis šoksite čečiotką, o ilgainiui plytelės nušokinės nuo betono, mat bus per karšta.

Sistemoje su Stropuvos katilu šis stereotipas visiškai netinka, mat srautas grindiniame šildyme yra taip pat labai lėtas. Mano atveju jis sureguliuotas taip:

Kairėje pusėje esantis srauto indikatorius rodo srautą per kontūrą, prie kurio srautas ateina į vonios gyvatuką, o iš gyvatuko (atidavus dalį šilumos į aplinką) eina į grindų kontūrą, kurio vamzdelio ilgis 48m. Dešinėje esantis reguliatorius rodo srautą, einantį į minėtą 105m. ilgio grindinio šildymo kontūrą. Pirmas kontūras „sukasi greičiau“ tik dėl gyvatuko, mat jis gana žymiai atvėsina per jį einantį srautą.

Dabar atsisėskit ir nustebkit: į grindinio šildymo kolektorių paduodamas termofikatas be jokių pamaišymo ir jo temperatūra yra +75C

Ir nei viena plytelė nenusilupo, ir niekas kojų padų ant grindų nenusvilo. Grindys yra maloniai šiltos. Nes srautas per jas yra minimalus. Jeigu būtų trečia siurblio pavara, termofikatas lėktų kaip vėjas ir su tokia temperatūra namuose šokinėtų plytelės ir sviltų šlepečių padai. Čia viskas kitaip. O fizika yra elementari: kadangi srautas yra lėtas, tai ir grindys nespėja perkaisti, mat dalį šilumos atiduoda į aplinką. Kol srautas nuteka per grindis jis spėja atvėsti tiek, kad grįžta kambario aplinkos t. Jeigu kambaryje bus +20C – tai ir gryžtančio srauto t bus +20C. Ir tiek nukeliaus į katilą. Ir katilas nesivelia dervomis, dirba tolygiai, jo nereikia valyti. Magija? Ar manote, kad aš meluoju? Ne, jokios magijos nėra. Tiesiog šis katilas sukurtas dirbti tokiu režimu. Ir kol nesuvoksite jo darbo principo – tol namuose bus šalta, ant jūsų rėks žmona ir santechnikas, netekęs kantrybės, nebeatsilieps į jūsų skambučius.

Jau vėl girdžiu skeptikų žodžius: bet tokiu atveju grindys šyla netolygiai! Taip – jos šyla netolygiai. Bet! Netolygiai jos šyla nuo tada, kai yra visiškai atšalusios. Ir tai trunka pirmą parą. Maks – 2. Vėliau jums nereikia to didelio betono luito, kuriame išvedžioti vamzdeliai, įšildyti nuo nulio. Jūs tik palaikote šilumą ir jos pasiskirstymas yra tolygus.

Taigi, pasikartosiu: šildymo sistemos su kietojo kuro katilu Stropuva balansavimo esmė yra kuo mažesnis srautas, tolygiai paskirstytas tarp šildymo prietaisų pagal jų temperatūros atidavimo savybes (šiluminį galingumą).

Jeigu dirbant katile nepavyksta pasiekti darbinės temperatūros – srautas yra per didelis. Jei namuose šalta – srautas yra per didelis. Jei katilas veliasi, dūmtraukis kemšasi – srautas yra per didelis. Jei katilas dega trumpiau nei 20 valandų su viena įkrova – srautas yra per didelis. Tiesa, dar gali būti kuro priežastis, bet apie tai pakalbėsiu vėliau.

Ką daro žmonės, kai namie šalta? Atsuka viską, kad kuo daugiau šilumos atkeliautų į namus. KLAIDA!

Užsukit viską! šildyt reikia taip: visų pirma, kad būtų ką nešti į namus – šiluma turi atsirasti šilumos šaltinyje, katile. Kai katilas įkaito – tada pradedam nuiminėti šilumą ir nešti į namus. Jeigu užkūrėte pirmą kartą, nesitikėkite, kad namuose bus šilta po pusvalandžio. Nebus. Visų pirma sušyla katile esantis vanduo, tada jis nešamas į namus. Pirmą šilumos dalį pasiima boileris. Ir pasiima daug. Kai boileris sušils bent dalinai, tuomet šiluma keliaus toliau – į radiatorius, gyvatuką, grindinį šildymą ir kt.

Apskritai per šiuos 6 katilo naudojimo metus aš supratau, kad katilas nėra skirtas namams su dideliais temperatūriniais perkritimais. Jis efektyviausiai dirba ne tada, kai namus reikia greitai prišildyti nuo +5C iki +22C, o tada, kai palaikoma šiluma namuose. Mano namuose net esant didžiausiems šalčiams temperatūra viduje svyruoja +18..+22C ribose. Tam pasitarnauja didelė pakura ir ilgas įkrovos degimo laikas.

Jei jums reikia, kad užkūrus katilą visiškai atšalusi sistema jau po pusvalandžio tvokstu karščiu radiatoriuose ir šildytų atšalusius namus – šis katilas ne jums. Rinkitės Viadrusą, kūrenkite jį anglimi ir turėsite norimą rezultatą. Stropuva skirta nuosaikiam, ramiam darbui, kuris užtikrina maksimalų komforta ir minimalius temperatūros svyravimus namo viduje.

Žinoma, aš irgi žmogus – tenka išvažiuoti iš namų žiemą ir ilgesniam laikui. Ir namai atvėsta labiau, nei norėčiau. Ką aš darau, kai parvažiavęs randu namuose +13C? Aš neinu kurti katilo. Aš visų pirma užkuriu namuose židinį kaitriomis beržinėmis malkomis. Ir jau po 10min. į namus plūsta šiluma. Ir tik tada einu kurti katilo.

Kol įsikuria katilas, kol sušyla jame ir visoje sistemoje esantis vanduo – židinys jau būna greitai pakėlęs patalpų oro (ne sienų, grindų ar patalpose esančių objektų) iki+18C, o katilas tęsia jo darbą. Jis užtikrina, kad namai sušiltų iki norimų +22C ir palaikytų šią komfortabilią temperatūrą. Žinoma, aš galėčiau išsiversti tik su katilu, tačiau +22C namuose būtų ne po pusvalandžio, o po trejeto – ketverto valandų. Valandų, kuomet taip knieti nagai perjungti siublį į aukštesnę pavarą ir atsukti termogalvas ant 5 🙂

Štai ir viskas, pradinis sistemos balansavimas atliktas – galime kurti katilą. Fine-tuning’ą padarysite vėliau, pagal savo poreikius, balansuodami srauto paskirstymą tarp radiatorių ir grindinio šildymo. Tik nepamirškite vieno fakto: sušilus namams radiatorių termo galvos užsidarys ir srautas per radiatorius sustos. Tada jis plūstes į grindinį šildymą, taip didesnę šilumos dalį nukreipdamas į grindis. Todėl neskubėkite atiduoti srauto po lygiai ir grindims ir radiatoriams. Tegul radiatoriai pradžioje gauna daugiau – vėliau srautas savaime nukryps į grindinį šildymą.

Beliko paminėti dar vieną problemą, su kuria susiduria vartotojai, balansuodami sistemą. Situacija atrodo taip: katilas kelias valandas pasiekęs darbinę temperatūrą (+75C ir daugiau), o radiatoriai ir grindys vis tiek nešyla arba šyla blogai. Net oro padavimo sklendė jau užsidarius, katilas iš aktyvaus degimo perėjo į ramų – smilkstantį, o namai nešyla. Tokiu atveju reikia ieškoti pajungimo sistemos klaidų. Gali būti, kad srautą atgal į katilą nušuntuoja netinkamai pajungtas boileris – jei jis pajungtas lygiagrečiai, tuomet per jį srautas gražinamas į katilą, nepasiekdamas namuose esančių šildymo prietaisų. Arba sistemoje yra sumontuotas trieigis, ketureigis pamaišymo mazgas, kuris gražina srautą į katilą. Čia gaunate situaciją, kai katilas šildo ne namus, o pats save ir lauko orą per kaminą.

Supraskite: katilui savęs šildyti nereikia – jam reikia šildyti namus. Juk todėl jį ir pirkote, ar ne? 😉

Kuras.

Prieš kūrenant katilą privalau tarti kelis žodžius apie kurą. Stropuvos atstovai savo interneto svetainėje rašo, kad katilą galima kūrent beveik visu rinkoje esančiu kietu kuru. Aš visų kuro rūšių neišbandžiau, todėl kalbėsiu tik apie tą kurą, kurį bandžiau ir turiu patirties.

Stropuva yra kurui reiklus katilas. Jeigu nutarsite pakuroje deginti medieną – ji privalo būti sausa. Ir ne šiaip sausa, o labai sausa. Jeigu tikitės, kad gegužės pabaigoje nusipirksite šviežiai nupjauto beržo, o rugsėjį jau galėsite juo pilnavertiškai šildyti namus – taip nebus. Taip yra todėl, kad malkos nebus tinkamai išdžiūvę, o sudėjus drėgną kurą į katilą jis degs nenoriai ir neefektyviai. Visų pirma todėl, kad didelę dalį degimo metu išskiriamos šilumos katilas sunaudos paties kuro džiovinimui. Todėl termofikato temperatūra katile bus žema ir kils labai nenoriai. Be to, katile gali susidaryti kondensatas, katilas labiau užsiterš dervomis ir vienos įkrovos degimo laikas labai sutrumpės. Teoriškai šią problemą dalinai išsprendžia priverstinis oro įpūtimas į katilą. Teisybė – gaudamas daugiau deguonies kuras dega kaitriau. Tačiau degimo trukmė vis tiek bus maža, o katilo darbas – neefektyvus.

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad minkštojo spygliuočio ir lapuočio malkas (eglė, pušis, alksnis, juodalksnis, drebulė, liepa ir pan.) reikia džiovinti vienerius metus, o kietojo lapuočio malkas (beržas, ąžuolas, uosis, obelis, kriaušė, skroblas ir kt.) – dvejus. Geriausia malkas pirkti gruodžio – vasario mėnesiais, mat tada kertama mediena turi sukaupusi savyje mažiausiai drėgmės, lengviau skyla skaldant ir greičiau džiūsta. Blogiausias laikas pirkti malkoms yra balandžio – birželio mėnesiai, mat tada medienoje būna maksimalus drėgmės kiekis ir tokias malkas tenka ilgiau džiovinti.

Jeigu katilinėje turite vietos – įsirenkite joje nedidelę malkinę. Katilo kūrenimo metu katilinėje būna sausa ir šilta, oras keičiasi, mat jis patenka į katilą ir metamas lauk per kaminą. Malkos katilinėje pradžiūsta, dega geriau ir efektyviau. Be to nereikia kas vakarą bėgioti lauk ir nešti malkas. Aš prisinešu malkų tiek, kad jų užtenka visai savaitei. Prieš naudojimą papildomai pradžiūvusios malkos dega ir gerai ir ilgai.

Esu bandęs maišyti malkas su akmens anglimi, tačiau anglis dalykas purvinas, o didelio efekto kūrenant nepastebėjau. Kaitros buvo tiek kiek reikia, pakuros degimo laikas neprailgėjo tiek, kad būtų verta terliotis su anlgimi ir vėliau sukti galvą, kur dėti anglies šlaką.

Stropuva gerai dega ir su medienos briketais. Tik briketai yra brangesni už malkas, o į pakurą jų telpa nemažai. Ekonomiškai tai nėra efektyvus kuras, tačiau pavasariop pritrūkus malkų arba neturint sauso kuro geriau kūrenti sausais briketais, nei šlapiomis malkomis.

Katile sėkmingai dega ir medienos granulės, tik jas reikia naudoti ne vienas, o maišant su kitu kuru. Apie tai pakalbėsiu prie pakuros degimo trukmės.

Prasčiausias mano bandytas kuras buvo durpių briketai. Klaikus kuras: degant jie dvokia, sudega ne iki galo, mat peleningumas yra didelis ir degimo pabaigose nesudegę briketai smilksta paskendę pelenuose. Dėl didelio peleningumo katilą tenka dažniau valyti. Žodžiu labai blogai.

Kūrenti vien anglimi nebandžiau. Ir neturiu noro tą daryti. Malkos yra švarus ir nebrangus kuras, likusius pelenus naudoju kaip trašą savo sklype ir nereikia sukti galvos kur dėti anglies likučius.

Kokias malkas geriausia rinktis? Mano patirtis rodo, kad geriausia turėti visokių malkų ir naudoti įvairius jų miksus. Tokiu būdu galima apsiekti maksimalų efektyvumą. Tada, kai lauke nėra šalta (oro t. nenukrenta žemiau -5C) aš naudoju mažesnį kaloringumą turinčias malkas – pušį, eglę, alksnį su keliomis drebulės ir beržo pliauskomis. Kai atvėsta rimčiau – kūrenu beržą, pamaišydamas su ąžuolu. Bandžiau kūrenti vien ąžuolu – jis nedega ramiu režimu, gęsta. Ąžuolą reikia maišyti su kitomis malkomis, kurios sukuria žarijas, reikalingas ąžuolo degimui. Eikime mesti malkų į katilą.

Pirmas užkūrimas ir kūrenimas.

Dedant malkas į pakurą keiksnoju Stropuvos gamintojus kiekvieną mielą kartą. Stropuviniai, jeigu šaltojo sezono metu vakarais imate žagsėti – žinokite, kad tai jus keikia nelaimingi katilo kūrikai. Dėl Dievo meilės, kodėl katilą reikia gaminti apvalų? Mano žiniomis Stropuva yra vienintelis kieto kuro katilas, turintis apvalią pakurą.

Na kodėl??? Aš suprantu, kad gamyba ir jos kaštai kur kas žemesni, kai tiesiog paimi du skirtingo skersmens vamzdžius, jiems privirini dugnus, įpjauni dureles, dūmtraukio pajungimo vamzdį ir pavadi šį hemorojišką kūrinį originaliu, analogų neturinčiu, katilu. Taip, analogų jis neturi – tas tiesa. O ar kada pagalvojote, ką apie jus sako nelaimingi pečkuriai? Ir kodėl kitų katilų pakuros yra stačiakampės? Ne? Tai aš jums atsakysiu – tam, kad pakuros užpildymas kuru neprimintų puzzle dėlionės. Aš nenoriu dėlioti dėlionės, aš noriu pridėti pilną pakurą malkų ir greitai. O tai ne visada pavyksta.

Net jeigu turite patirties ir iš anksto pjaunate malkas skirtingais ilgiais – ir tada užpildyti pakurą optimaliai nėra lengvas uždavinys. O ką daryti, jei perkate jau skaldytas malkas, kurios visos tobulai vienodo ilgio? Kaip užkrauti pakuros kraštus? Stačiai galite net nebandyti, nes genialios formos katile ant nesudegusių stačių malkų šonuose pakimba kitas jūsų genialus išradimas – oro skirstytuvas, kuris paduoda orą į degimo tašką. Nuoširdžiai pridėkite ranką prie širdies ir pasakykit: ar būtų nosis nukritus, jei pakurą padarytumėt stačiakampę? Ir įdėtumėt tarpe dar vienas dureles per vidurį? Aš nekalbu apie tokį dalyką, kaip galimybė sudėti tik pusę malkų įkrovos ir patogiai uždegti ją atsidarius vidurines (neegzistuojančias) dureles. Jūs man pasakykit – kas ta beždžionė, turinti tokias ilgas rankas, kuri sugeba per viršutines dureles įmestą malką, kuri skersai nukrito ant dugno, pasiekti neišsiterliojus ir pataisyti???

Aš kartais nuoširdžiai manau, kad Stropuva katilus gamina pagal principą „mes pagaminom ir pardavėm, o toliau viskas yra jūsų bėdos – kūrenkit kaip išmanot“.

Jeigu Stropuvos katilas turėtų stačiakampę pakurą – ją būtų galima užpildyti vienodo ilgio malkomis nepaliekant beviltiškų tuščių tarpų. Vien dėl formos kuro tilptų daugiau ir degtų katilas ilgiau. Ir jei būtų dar vienos durelės per vidurį – būtų galima ne tik pridėti malkų optimaliau, bet ir užkurti patogiai pusę pakuros, kas aktualu pavasarį ar rudenį, kai lauke nėra šalta.

Ne, stačiakampė pakura ir papildomos durelės yra per daug sudėtinga. Todėl Stropuva neieško lengvų kelių ir kuria mechanizmą, kuris užkurtų ir sustabdytų katilą, kai šilumos nereikia. Už papildomus pinigus, be abejo.

Todėl pavasarį, kai dienos saulėtos katilas užmiega visai dienai ir įsijungia tik vakare, taip sutaupydamas malkų dar visai parai, o kartais ir ilgiau.
Tam sukūrėme savo katilui elektroninį valdiklį, kurio dėka katilas dirba tik ekonomišku režimu, o namui įšilus uždaroma oro sklendė ir katilas neveikia. Per užduotą pauzę (nuo 1 val iki 6 val) patalpos kiek atvėsta, įjungtas katilas vėl dirba ekonomišku režimu, kol patalpos sukaupia šilumą. (Šaltinis: stropuva.lt)

Kosmonautai – kitaip ir nepavadinsi. Suteikti galimybę užkrauti patogiai pusę pakuros, kuri sudega iki ryto ir užgęsta – prabanga. Pirkit elektroninius valdiklius!

Taigi pakura yra tokia, kokia yra – dedam kurą. Apačioje verta dėti smulkias, greit sudegančias malkas. Antraip turėsit ilgai smilkstančias žarijas, kurios neduos efektyvios šiluminės naudos. Didžiąją pakuros dalį pridėkite stambių, sausų malkų tokiu principu: pakuros centre dedamos ilgiau degančios malkos, šonuose – greičiau sudegančios. Jeigu dėsite atvirkšiai – turėsite žarijų šulinį ir ore kabantį oro skirstytuvą. Bei temperatūros perkritimus katile. Šonai ir šiaip lėčiau dega, o kol nudega šoninės malkos – katilas pravėsta. Tada skirstytuvas nukrenta į centrą ir katilas vėl įsibėgėja. Taip ir siūbuoja temperatūra, kol nesudega visa pakura. Jei šone esančios malkos sudega grečiau, tada viskas tolygiai leidžiasi žemyn. Klasika: centre stora beržinė malka per visą pakuros skersmenį, šonuose – trumpesnės eglinės ar alksninės malkos. Jei centre ąžuolas – į šonus dedamas beržas. Taip sukrovus malkas užtikrinamas stabilus ir tolygus degimas. Jeigu lauke nėra labai šalta – katilo viršuje dėkite kaitresnes malkas (jų reiks pirminiam sistemos įšildymui), o žemiau (nuo vidurio ir žemyn) – mažesnio kaitrumo malkas. Jos ramiai degdamos patenkins jūsų namo šilumos poreikius.

Ant malkų viršaus paskaldykite prakurų, kelis popieriaus lapus ir užkurkite laužiuką. Duris priverkite tiek, kad liktų poros pirštų storio plyšys. Tegul prakuros gerai įsidega. Tinkamai sumontavus kaminą ir turint gerą trauką dūmai iš pakuros nebus metami į vidų – jie keliaus į kaminą. Jei uždegimo pradžioje dūmai veržiasi į katilinę, vadinasi su trauka blogai, reiktų žiūrėti ar tinkamas kaminas ir ar jis švarus.

Kai prakuros įsidegė – atkabiname oro skirstytuvo žiedą, nuleidžiame skirstytuvą ant malkų ir uždarome katilo dureles. Viskas. Jeigu sistema sumontuota ir subalansuota tinkamai tuomet galite išeiti iš katilinės ir parą joje nesirodyti. Jeigu tenka eiti anksčiau – kažką padarėte blogai. Pradėkite skaityti nuo pradžių.

Pakuros degimo trukmė.

Užkūrus katilą prasideda aktyvaus degimo fazė – katilas šildo save, sistemą ir atvėsusius namus. Sistema darbinę +75-80C temperatūrą pasiekia per 30-45min. Jeigu taip neįvyksta – kažkas blogai su šildymo sistema. Kai namai sušildomi – katilas pereina į ramaus degimo / dalinio smilkimo režimą, kuris trunka 22-24val.

Ar katilas dirba optimaliai galima spręsti pagal išmetamų dūmų spalvą. Jeigu aktyvaus degimo metu katilas meta gausų, bet ramų baltos spalvos dūmą per kaminą – viskas gerai. Jeigu dūmas juodas, vadinasi degimo procesas vyksta neoptimaliai, katilas dirba neefektyviai. Ramaus degimo metu idealiu atveju dūmo nesimato visai arba matosi skystas baltas dūmelis.

Degimo trukmė, be abejo, nemažai priklauso ir nuo konkretaus namo bei kuro. Mano namo šildomas plotas 160kv.m. (įskaitant 29kv.m. garažą, kuriame palaikau +10C) ir kūrenant sausomis malkomis pakura dega 22-24val.

Jūsų atveju gali būti įvairiai. Gali būti, kad kuras nėra pakankamai sausas – tada įkrova degs trumpiau. Gali būti, kad namo šiluminiai nuostoliai dideli (namas kiauras) – tada pakura degs trumpiau. Arba visai trumpai. Žodžiu degimo trukmė labai priklauso nuo konkretaus namo aplinkybių, bet tai, kad katilas kūrenasi parą nėra mitas. Jis kūrenasi parą ir namuose būna +21-22C šilumos.

Tačiau katilas lieka katilu, o žmogus nėra jo tarnas. Ką daryti, kai žiemą reikia išvykti ilgesniam nei vienos paros laikotarpiui? Mane gana ilgai domino šis klausimas ir aš nuosekliai eksperimentavau, kol gavau atsakymą kaip elgtis, kad galėtčiau išvykti savaitgaliui pas bičiulius ir namai nesušaltų kiaurai.

Vienais metai gavau nusipirkti džiovinto beržo atraižų iš vienos baldininkų įmonės. Tai buvo beržo lentų atraižos, kurias susimulkinau 20-30cm ilgio pagaliukais. Užkrovus pakurą šitokia mediena iki viršutinių durelių apačios katilas kūrenosi 46 valandas. Tačiau reikia nepamiršti fakto, kad prieš užkuriant namai dar buvo neatvėsę ir boileryje buvo kašto vandens. Žodžiu katilui nereikėjo aktyviai kūrentis, jam tereikėjo palaikyti esamą šilumą namuose. Tad jeigu norisi kur nors išvykti – reikia iš vakaro pakurti katilą, sušildyti reikiamai namus ir prieš išvykstant jį pakurti iš naujo, kol namai nepradėjo vėsti. Įvertinant faktą, kad užgesus katilui namuose šilumą dalinai palaiko įšilės grindinio šildymo betonas – namus galima drąsiai palikti dviem su puse paros ir parvažiavus rasti pakenčiamą situaciją.

Esu pasiekęs ir rekordą, tačiau jo kartoti nemėginau. Išvaliau visą katilą iki dungo, pridėjau medienos briketų, o tarpus užpildžiau medienos granulėmis. Užkūriau esant šiltiems namams. Katilas kūrenosi beveik tris paras. Taip, teisingai perskaitėte – tris paras be kelių valandų. O nekartojau eksperimento todėl, kad tai brangus šildymo būdas: į katilą susipylė keletas pokų briketų ir dar bent keturi maišeliai granulių. Paskaičiavus pinigus paaiškėjo, kad kuro kaina siekė tiek, kiek būtų kainavę šildyti namą elektra. Be to kūrenant malkas degimo pelenai tarp malkų krenta žemyn ir netrukdo degimui. Užkrovus pakurą briketais ir granulėmis pelenams tiesiog nebuvo kur nukristi, oro skirstytuvas dažnai skendo pelenuose, kas trukdė paduoti orą į degimo židinį. Tai sąlygojo gana žemą darbinę temperatūrą: katile laikėsi 55-60C.

Žodžiu jeigu reikia išvykti ilgesniam nei paros trukmės laikui ir bijote, kad sušals name augančios gėlės – nebijokite. Galima priversti katilą dirbti ilgai, tik reiks papluštėti ir tai kiek kainuos. Jeigu siekiate optimalaus komforto / išlaidų santykio – kūrenkite sausomis malkomis, užkuriant katilą kas parą. Tai pigiausias ir patogiausias kūrenimo režimas.

Dar apie trauką.

Nepaminėjau vieno svarbaus ir esminio dalyko – oro pritekėjimo į katilinę. Man teko susidurti su situacija, kai žmogus skundėsi, kad sistema gera, katilas švarus, malkos sausos o traukia prastai, degimas vangus, temperatūra katile kyla nenoriai net ir esant plačiai atvertai oro padavimo sklendei. Apžiūrėjus situaciją sprendimas atsirado paprastai: tiesiog užteko atidaryti duris į katilinę.

Kitaip tariant aš noriu pasakyti, kad namo sandarumas yra labai gerai, bet viską reikia daryti su protu. Katilui būtinas didelis kiekis oro, kuris lengvai patenka į katilinę. Nes tiek, kiek jo išskrenda sudegusio su dūmais per kaminą – tiek jo turi ir pritekėti į katilinę. Jeigu oro pritekėjimo nebus, tai katilinėje ilgainiui sumažės natūralus slėgis, prasidės oro stygius ir sutriks katilo veikla. Orą reikia ne tik išmesti, bet ir paduoti į katilą. Tiek, kiek jo reikia. Todėl jeigu degimas vangus – apžiūrėkite, ar katilinė nėra pernelyg sandari. Aš padaręs grindų apačioje angą tiesiai į lauką ir uždengęs 15x15cm ventiliacinėmis grotelėmis. Tiek užtenka, kad katilas iš lauko pasiimtų reikiamą oro kiekį ir neatšaltų katilinė.

Katilo valymas.

Net ir esant idealioms sąlygoms katilą reiks valyti. Kaip jau rašiau aukščiau – kamino aš nevalau. Viskas švaru, tik kartą per metus (pabaigus kūrenimo sezoną) nuimu apatinės pravalos dangtelį ir išmetu visus susikaupusius suodžius ir nubyrėjusias dervas.

Katilą valau du kartus per sezoną. Pirmą kartą – prieš Kalėdas, antrą – kūrenimo sezoną pabaigus. Katilo sienelių nevalau, pravalau tik tarpą katilo viršuje tarp pakuros ir oro pašildymo bako. Jį valau su metrine metaline linuote, kurią nusipirkau diedukuose. Ir išsemiu pelenus: 5-6 kibirus. Kodėl rekomenduojama valyti kartą per mėnesį, o valau tik du kartus? Nes taip geriau.

Prieš Kalėdas valau todėl, kad po Naujų metų prasideda rimtieji šalčiai – man reikia maksimaliai talpios pakuros ir dėsiu rimtą kurą. Iki Kalėdų užtenka tiek, kiek telpa. Ypač, jei ruduo šiltas ir ilgas, tuomet pelenų būna mažai. Du mėnesius nuo naujų pakūrenus dugne susikaupia kietai supresuotų pelenų pagalvė, mat kaskart dedant malkas jos savo svoriu supresuoja pelenus. Tačiau aš šios pagalvės nevalau, nes ateina pavasaris. Kovo mėnesį šalčiai ne tokie atšiaurūs, dienos metu būna daugiau saulės – ir šildymo poreikis mažėja. Taigi pelenų sąskaita sumažėjęs pakuros tūris man sutaupo šiek tiek malkų, su mažesniu kiekiu pakankamai aprūpina namą šiluma.

Pasibaigus šildymo sezonui išvalau katilą ir palieku ramiai iki rudens. Rudenį, prieš užkuriant pirmą karta, apžiūriu sistemą, nuleidžiu slėgį iki 0,5bar ir patikrinu išsiplėtimo indo slėgį. Būna, kad jis sumažėja per metus dėl nesandaraus ventilio arba dingsta dėl nusidėvėjusios išsiplėtimo indo gumos. Jei reikia – slėgį papildau. Slėgis išsilėptimo inde turi būti 0,85-1bar ribose, kad šylanti sistema turėtų kur dėti besiplečiantį vandenį. Kasmetinė išsiplėtimo indo patikra būtina!

Kartą per sezoną būtina patikrtinti apsauginį vožtuvą: pasukti jo rankenėlę ir įsitikinti, kad jis neprikepęs ir sugeba atsidaryti. Šiek tiek pritaškysite vandens, bet miegosite ramiai, nes žinosite, kad apsauga veikia.

Dar patikrinu ir jei reikia – išvalau mechaninio filtro tinklelį, vėl užpildau sistemą iki 1bar. ir įsitikinęs, kad siurblys po vasaros tebeveikia gerai, pradedu naują šildymo sezoną.

Štai ir viskas. Ar tai daug? Man – ne. Galėčiau keisti sprendimą kitokiu, gal taip ir bus, kai šis katilas pradegs ir prakiurs. Tačiau kol nėra kondensato, gali būti, kad jis dar ilgai tarnaus. Ką gi, teks (iš)gyventi su tuo ką turiu. Manau, kad perpratau šio įnoringo katilo veikimo principą ir sukūriau maksimaliai komfortabilias eksploatavimo sąlygas, kiek tai įmanoma. Po visų modernizacijų liko įvairių detalių ir išleistus pinigus primenančios sąskaitos. Pamokos kaip susitvarkyti su katilu man kainavo antra tiek, kiek sumokėjau už patį katilą. O visą šį tekstą surašiau tam, kad jūs galėtumėte pasinaudoti mano sukaupta patirtimi ir nelipti ant to paties grėblio dar kartą. Nes šis grėblys kerta ne per kaktą, o per motyvaciją ir piniginę.

Apie mitus ir legendas.

Beskaitant forumus ir bendraujant gyvai su katilų šeimininkais prisirankiojau visokių keistų gandų ir legendų. Tad dar keli žodžiai apie tai.

„Žvakė – tai raketa, kuriai tik laiko klausimas kada ji pakils“ yra gajausias mitas. Tarp internautų sklando barzdotos pasakos apie tai, koks nesaugus yra šis katilas ir kaip jis sprogsta, tapdamas raketa paleidimo metu. Sklando visokios legendos apie tai, kaip sprogsta šie katilai, nors „viskas buvo gerai“.

Stropuva yra saugus ir patikimas katilas, jeigu sumontuotas teisingai ir eksploatuojamas atsižvelgiant į katilo gamintojo nurodymus. Visi sprogimai, virimai ir raketų paleidimai vyksta iš durnumo arba neatsargumo. Dar kartais – iš tinginystės.

Pavyzdžiui: jeigu pradėjo varvėti apsauginis vožtuvas – patingėjo jį pakeisti, o tiesiog užsuko aklę. Po to kai užvirė sistema ir pakilo slėgis – jam nebuvo kur dėtis. BABACH!

Taip ir turėjo būti. Nes neveikė apsauginis vožtuvas. Žinoma, egzistuoja kategorija žmonių, kurie galvoja, kad stabdžius automobiliuose ir apsauginius vožtuvus šildymo sistemose sugalvojo bailiai. Tada neskleiskite legendų.

Kitas atvejis – sistema sprogo po to, kai paaiškėjo, kad cirkuliacinio siurblio pajungimo laidas buvo permestas per dūmtraukį, o oro padavimo sklendė buvo netvarkinga. Laido izoliacija pradegė, užtrumpino ir išmušė elektros saugiklį. Siurblys sustojo. Bet katilas sėkmingai degė toliau, nes oro gavo ir toliau. Finalo pasakoti nereikia? Nelaimėlis prie -25C bėgiojo rėkaudamas kas gali jam pastatyti kitą katilą ir atšildyti namus ir katilinę.

Nemačiau ir negirdėjau nei vieno atvejo, kad Stropuvos katilas kaip raketa pakiltų dėl gamintojo kaltės. Pasitaikė tokių atvejų? Papasakokit, būtų įdomu išgirsti.

O ir šiaip visokių marazmų prisiklausau. Vienam kaminas užsinešė – tingėjo valyti. Nutarė į kaminą pripilti benzino ir uždegti. Sako žmonės, dervos nudega ir nukrenta – valyt nereikia. Dervos, žinoma, nudegė. Bet kol nudegė žmogelis pražilt suspėjo matydamas į vertikalią turbiną pavirtusį kaminą ir besimelsdamas, kad troba nesupleškėtų.

Kitas gi nutarė, kad oro padavimas per skirstytuvą yra prasta mintis ir kūrena katilą pravėręs apatines dureles (tas, kurios skirtos pelenams išimti). Žodžiu bepročių savižudžių pilnas pasaulis, tačiau tai dar nereiškia, kad pats katilas iš principo yra nesaugus ar pavojingas.

Jis saugus ir patikimas. Tik netingėkite skaityti instrukcijų ir laikytis gamintojo saugumo nurodymų.

Apibendrinant.

Katilas yra primityvus, nepatogus ir netobulas. Gaila, kad gamintojai užmigo ant laurų ir nesirūpina nei vartotojų atsiliepimais nei gaminio tobulinimu. Nors pirminė idėja buvo visai neprasta.

Surašiau kiek pamenu. Jeigu ko neradote – rašykite man: regimantas [eta] gmail.com. Jeigu galėsiu – patarsiu, jei ką pamiršau ar praleidau – atrašysiu jums ir šį tekstą papildysiu.

Tik prieš kreipdamiesi noriu, kad žinotumėte kelis dalykus:

aš neprisiimu jokios atsakomybės už jūsų veiksmus ir teksto interpretaciją. Visas šis tekstas yra patariamojo pobūdžio ir bet ką darydami vadovaukitės savo galva. Aš neatsakau už tai, kaip jūs supratote mano tekstą ir kokių veiksmų ėmėtės savarankiškai. Už viską, ką darote ir šių veiksmų paskemes atsakote tik jūs.
aš nesu profesionalus santechnikas, aš negyvenu iš to, kad montuoju Stropuvos katilus arba taisau svetimas klaidas. Katilo problemų sprendimų paieškomis užsiėmiau todėl, kad manęs netenkino buvusi situacija ir aš nemėgstu daryti pagal principą „todėl, kad visi taip daro“. Aš mėgstu išsiaiškinti kodėl taip reikia, kokios yra priežastys, kokios bus pokyčio pasekmės. Viskas mūsų gyvenime turi priežastį, veiksmą ir atoveiksmį. Ir aš mėgstu žinoti kodėl reikia daryti vienaip ar kitaip, o ne daryti todėl, kad visi taip daro.
aš nepatarsiu jums dėl anglinių Stropuvų S-20U ir S-40U, nes aš neturiu tokio katilo ir neturiu patirties kūrenant anglį. Kūrenu malkomis ir neketinu keisti kuro.
ne, aš neužsiimu labdaringa veikla važinėdamas po Lietuvą už savo pinigus, kad galėčiau būti jūsų psichologu ir kad nelaimingas Stropuvos savininkas galėtų išsiverkti man ant peties ir iškeikti apgavikus santechnikus. Jeigu santechnikas nelikęs bendradarbiauti – meskit jį pro duris ir nemokėkite už jo darbus. Jeigu jis nori išspręsti problemas, bet neranda sprendimo – parodykit jam šį tekstą. Tiek turi užtekti, kad protingas žmogus suprastų savo klaidas ir jas ištaisytų. O debilus, kurie viešai ims mane niekinti jūsų akivaizdoje, meskite kibeni materi pro duris. Aš neužsiimu tarpininkavimu tarp jūsų ir jūsų neišmanėlio santechniko.
jeigu situacija yra beviltiška, o aš turiu laisvo laiko nuo pagrindinių darbų – gal būt galėčiau atvažiuoti ir apžiūrėti jūsų turimą sistemą. Tačiau prieš tai dar kartą perskaitykite surašytą tekstą – jame rasite pagrindinius atsakymus. Yra teorinė galimybė, kad aš atvažiuosiu ir apžiūrėsiu jūsų katilinę ir pasakysiu kas yra blogai. Tačiau tai nebus rytoj ir nemokamai.
ne, Stropuvai tikrai nereikia pamaišymo, nereikia akumuliacinių talpų ir nereikia užsispyrimo bandant nugalėti ar paneigti fizikos dėsnius. Reikia tiesiog padaryti vieną kartą gerai ir jeigu jūs nieko neišmanote šildymo sistemose – nekiškite prie katilo nagų. Nes situacijos, kai atvažiuoji, subalansuoji sistemą, sutvarkai katilą ir palikęs šylančius namus išvažiuoji, o po savaitės sulauki skambučio, kad vėl šalta, atvažiuoji ir randi atsukinėtus kranus kitaip nei palikai ir gauni šeimininko atsakymą „atsukau, nes šalta buvo“ – užknisa. Jeigu manote, kad žinote geriau ir mokate geriau – netrukdykite manęs. Aš ir taip nespėju atsakinėti apie tai ką daryti tiems, kas klausosi ir daro ką aš sakau.

Ir jau visai pabaigai – citata iš vieno forumo:

Sveiki. Isigijome zvakes tipo kieto kuro katila Econoterm. Aprisima dare santechnikai, bet nors ir esame visiskai zali, suprantame, kad kazkas negerai: patalpos beveik nesyla, susidaro daug kondensato, sokineja slegis, siurbliukas isijungineja prie nevienodos temperaturos, trieigis nebesisukineja. Pasiziureje i schema, matome, turbut, kad prie katilo griztamojo vamzdzio nera balansinio voztuvo, o gal mes neteisus? Su ten tais santechnikais neimanoma susikalbeti, niekados tokiu nebesamdytume, bet dabar jau yra kaip yra, reikia kazka taisyti. Gal galetumete patarti?

Galiu patarti. Nustokite nervuotis. Konstatuokite faktą, kad yra blogai ir žingsnis po žingsnio pradėkite nuo pradžių taip, kaip aš surašiau. Bus gerai.

Sėkmės jums, mielieji! Jaukios, baltos ir svarbiausia – namuose šiltos žiemos! :o)

2014m. gruodis.

Papildymas (2016m. sausis).

Gaunu nemažai laiškų, kuriuose dažniausiai kartojasi du klausimai. Matyt tai aktualu, todėl parašysiu atsakymus čia.

1. Kaip užkurti katilą iš naujo, jeigu apačioje dar yra žarijų ir jos ilgai rusena? Jeigu žarijų nedaug ir jos tik rusena, o aktyvus degimas nevyksta – kurkite katilą drąsiai. Tiesiog pasiruoškite prakuras iš anksto. Meskite malkas ant žarijų, dėkite prakuras, užkurkite iš viršaus ir dėl deguonies trūkumo apačia tiesiog užges. Tą ir gamintojas kažkuriame vartotojo vadove rekomendavo ir aš esu išbandęs. Viskas gerai. Tiesa, kol krausite malkas gali kiek pasmilkti ir padūminti į katilinę, bet užkūrus smilkimas liaunasi.

2. Kaip išvengti sistemos perkaitinimo dingus elektros tiekimui ir sustojus cirkuliaciniam siurbliukui? Vienas iš būdų naudoti UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį), prie kurio prijungtas automobilinis akumuliatorius. Pasieiškokit internete, rasite variantų – tai gana populiarus sprendimas. Kiti keli sprendimai: visų pirma katilas turi būti sutvarkytas taip, kad dingus elektrai ir pakilus temperatūrai katile užsidarytų oro padavimo sklendė. Taip katilas arba pilnai užges, arba degimas sumažės iki minimumo ir taps nepavojingas katilui. Antras būdas – turėti rezervinį radiatorių, per kurį savitaka eitų dalis srauto. Tačiau šis sprendimas nėra optimalus, nes įtakoja sistemos balansavimą ir efektyvumą. Tačiau dingus elektrai per tokį radiatorių galėtų keliauti srautas savarankiškai ir nuimti dalį šiluminio krūvio.

Šaltinis : www.stropuva.geltona.lt

Lovelis skirtas žaisti Velykų žaidimus.

Šį žaidimą galima žaisti ir kambaryje, ir lauke. Tam reikia turėti specialų lovelį.Į lovelį dedame margutį, ir jis nurieda tolyn. Tada eilė kitam žaidėjui, o vėliau dar kitam ir taip, kol savo margutį paridens visi. Laimėtojas nėra toks svarbus kaip pats žaidimas. Nesvarbu kas laimės, svarbu kad būtų smagu žaisti!

Žaidimo variantai:

  1. Jeigu paleistas kiaušinis išmuša iš vietos kitą kiaušinį, tai jį ridentojas pasiima ir antrą kartą ridena be eilės. Jeigu vienu leidimu kiaušinis kliudo du kiaušinius, ridentojas abu pasiima ir gali be eilės ridenti dar du kartus. Ridena, iki nebepataiko.
  2. Ridena visi žaidėjai iš eilės. Vieną kartą pataikius, leidžiama ridenti dar kartą. Antrą kartą pataikęs, pasiima abu margučius.
  3. Kai žaidžia dviese, žaidėjas, pataikęs į nuridentą kiaušinį, jį pasiima, jeigu nepataiko abu atitenka pirmajam žaidėjui.
  4. Netoli griovelio galą padaroma duobutė. Tuo pat metu grioveliu du žaidėjai leidžia po kiaušinį. Laimi tas, kurio kiaušinis aplenkia duobelę, pralaimi tas, kurio kiaušinis pateko į duobelę. Laimėtojas pasiima į duobelę įsiritusį kiaušinį. Kai abu kiaušiniai surieda į duobutę ar abu pralekia pro šalį, žaidėjai pasiima kiekvienas savo kiaušinį.
  5. Vienu metu ridena dviese kurio margutis riedant atsimuša į kitą ir jį pramuša, tas laimi. Jis iš pralaimėtojo gali atsiimti ir sveiką margutį.
  6. Kai margučius ridena lygioje vietoje ant pievutės kieme, lauke ar patalpoje, visi ridena iš tos pačios vietos. Laimi tas, kurio margutis nusirita toliausiai. Jam atitenka visi paridenti margučiai.
  7. Vienas ridentojas savo margutį deda ant žemės, kitas savo ridena. Jeigu riedėdamas margutis kliudo padėtąjį, ridentojas pasiima abu, o jei prarieda pro šalį, margučiai atitenka kitam.

Kiek prisimenu, gamindami katilus bandėme pagaminti ir kogeneracinę buitinę elektrinę. Kodėl? Na žmonės, ypač gyvenantys atokiau nuo miestų svajoja apie elektros gamybą namuose. Vasarą elektrą gaminti jau turime fotovoltinius elementus. Tačiau žiemos metu būtų puiku turėti nesudėtingą nors šiek tiek elektros gaminantį kieto kuro katilą.
Esame pagaminę ir parodose demonstravę, garo katilą ir mašiną su elektros generatorium, tačiau tai labai sudėtingas ir pavojingas įrenginys. Tiesa, garo mašinai naudojome vakuuminį karvių melžimo aparato siurblį, taigi mūsų aparatas teikė tik vilties (tuo metu Rusija grasino energijos čiaupų užsukimu), efektyvumas siekė vos 0,3%.
Taip pat demonstravome kogeneracinės elektrinės prototipą su Peltje šiluminiais elektros generatoriais. Vienas miško savininkas tą mūsų prototipą naudoja. Atrodytų tai puikus sprendimas – be triukšmo, be mechanikos. Tačiau Peltje elementai geriausiu atveju pagamina tik 3% elektros nuo per jį perleistos šiluminės. Nors mes didžiavomės, kad elementai pagamindavo 300W momentinės energijos, per parą galėdami generuoti 6kW/h. Tačiau pasirodymo metu katilo paviršiaus T buvo sukelta iki 150ºC, pro elementus srūvo 15kW šiluma, taip per parą būtų pagaminama keleriopai daugiau šilumos nei buičiai reikia.Deja, esant T skirtumui 80ºC- 30ºC = 30 – tik vos virš 1%. Taigi, jei, kaip įprasta esant namo paros šilumos poreikiui 50kW/h, elektros parai turėsime tik 0,5kW/h.
Taigi, gal trečias kartas nemeluos – šiuo metu gaminame granulinį katilą, kurio degiklis sandarus, t. y. slėgis degimo kameroje, gali būti didesnis, nei atmosferinis, netgi, net labai didesnis, priklausomai nuo turbinos, degimo galios, nuo išgeneruotų dujų ir nuo karščio išsiplėtusio oro, nuo dūmų išsiveržimo angos. Taip veikia turboreaktyviniai varikliai, turbovarikliai. Tačiau, lig šiol jie naudoja skystą arba dujinį kurą. Kaip ir mes, taip ir kiti bando pagaminti buitinę kogeneracinę elektrinę, tačiau tik dujinę: http://www.joule-watt.com/convertacia-energii/domashnyaya-tets-na-mikroturbine-chast-2/.
Nestovėjome ir nestovime vietoje ir mes, kieto kuro katilų gamintojai – pradedame kurti kieto kuro turbogeneratorių:


Čia demonstruojame sumanymą. Žinoma, juokingai atrodo šis malūnėlis, tačiau čia tik būdo demonstravimas, kaip panaudoti išsiplėtusio oro ir dujų energiją. Kad ši energija būtų didesnė už orą tiekiančios turbinos ir tiek aukštesnė, kad žymiai viršytų generatoriaus trinties ir įtampos keitiklio nuostolius, kad jos liktų buities reikmėms, dar reiks padirbėti.
Sekantis prototipas bus dar su įprasta oro turbina, tačiau turbina bus tobulesnė, turės ašį, o gal ir elektros generatorų:
Palinkėkit mums sėkmės
Ačiū
Stebėkite mus
Mes Jus taip pat stebime

Savaiminė ištraukiamoji ventiliacija vertikaliais kanalais ir jos ypatumai

Privalumai:

nereikia ventiliatoriaus naudojančio elektros energiją.

Trūkumai:

šalinamas šilčiausias oras iš viršaus. Patalpoje slėgis patampa žemesnis nei lauke, todėl: Iš lauko oras veržiasi pro kvėpuojančias sienas ir plyšelius kartu su žiedadulkėmis ir visokiomis linkusiomis plėkti medžiagomis, taip pat ir kitokiais ore esančiais dalykais, o rūsyje iš žemės patenka rodonas ir viskas kaupiasi sienose ir nesandarumuose. štai kodėl po kiek laiko rūsiuose aptinkama padidėjusi radiacija, o patalpas vis dažniau tenka vėdinti atvėrus langus, nes galiausiai, kaip ir persisotinęs filtras, taip ir sienos pradeda patalpą teršti. Vertikalūs traukos kanalai taip pat aplimpa organinėmis medžiagomis, tad kartais užkūrus židinį ar įjungus gartraukį nepakanka oro pritekėjimo pro plyšius ir kvėpuojančias sienas, todėl oras traukiamas pro vertikalius ortakius žemyn, kartu su pelėsiu, o dažnai ir su židinio dūmu nuo stogo.

Kitas trūkumas išryškėja paspaudus speigui: nuo šalto oro langų tarpinės kietėja ir traukiasi – speigui nukritus tarpinės vėl atgauna sandarumą.

Kaip pasikeitė gyvenimas name sudarius pliusinį slėgį?

Sunaudojama mažiau kuro, nereikia papildomai atvėrus langus vėdinti patalpų, ant baldų nesikaupia dulkės, anūkas pamiršo alergiją, seneliui atsistatė širdies ritmas, ir visa tai dėl to, kad pliusinis slėgis iš vidaus šiltinimo medžiagų kvapus ir visą pripuvusią ir pripelijusią sienose bjaurastį stumia ir šalina į išorę.

Keista, kad pučiant orą į vidų sumažėjo kuro sunaudojimas? Nieko keisto, ištraukiamosios vertikalios angos name yra gerokai galingesnės ir intensyviau atvėsina vidų nei 15W įpučiantis orą ventiliatorius. Negana to pastebėta, kad ištraukiamųjų angų šalinančių šilčiausią palubių orą galia didėja didėjant šalčiui, akivaizdu, kad dėl kietėjančių langų tarpinių, besitraukiančių polistirolo, poliuretaninių sandariklių ir nuo to didėjančių plyšių. (pvz.: spaudžiant speigui langų tarpinės kietėja ir traukiasi, ir kuo daugiau šalto oro traukiama pro langą į vidų, tuo labiau didėja plyšiai. Tačiau, jei būste sudaromas pliusinis slėgis, sukietėjus tarpinei pro plyšelį bando veržtis šiltas oras, kuris sušildo ir atstato tarpinės plastiškumą.)

Oro įsruvimo angas padariau palubėje, taip jis vidun patenka dalį šilto palubių oro nuspausdamas žemyn ir pats sušilęs.

O visas palubių ištraukimo angas užsandarinau. Maniau, kad tualete, be viršutinės ištraukimo angos nesikeis oras ir nesišalins sunkiosios blogo kvapo molekulės. Keista, tačiau klozeto patalpos oras patapo švaresnis, nes nekeliamas pro nosį nuo apačios blogas kvapas aukštyn, o yra likę plyšelių grindyse, pro kuriuos ir keičiasi oras. Tiesa, gali būti, kad palaipsniui plyšeliai užaks (kaip užanka gartraukio filtras) ir teks angas padaryti išorinėse sanitarinių patalpų sienose.

Ventiliatorių įpūtimui įtaisiau 15 W, o medžiaginį dulkių filtrą, taip pat ir anglinį, nupirkau virtuvinių gartraukių skyriuje.

Su šiuolaikine rekuperacine ventiliavimo sistema, taip pat esu susidūręs praktiškai, taip pat šį tą teko taisyti:

Mūsų naujos biuro patalpos, aprūpintos šiuolaikine rekuperacine ventiliavimo sistema gausiai siurbė dulkes iš gamybinio cecho, kol nesusiprotėjome sureguliuoti vėdinimo sistemą taip, kad slėgis biuro patalpose pataptų pliusinis. Tačiau ilgainiui išryškėjo, kita problema: užsiteršė filtras, o patalpų nuomotojai už filtro pakeitimą tik pinigėlių prašė, tačiau filtro nekeitė. Žinoma, filtrą įmanoma pakeisti, tačiau ne sienas, kurios tarnauja, kaip filtras, kurios taip pat ilgainiui užsiteršia ir pradeda teršti patalpų orą.

 

 

From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Sent: Friday, January 27, 2017 9:16 PM
To: ‘Linas’; ‘UAB „Linfina“‘
Subject: čiuožkim


From: UAB „Linfina“ [mailto:linfina.lt@gmail.com]
Sent: Friday, January 27, 2017 10:02 PM
To: edmas@stropuva.lt
Subject: RE: čiuožkim

Sveiki,

Kažkada domėjausi panašiu principu. Manau, kad turėtų veikti. Jūsų norimus skaičiavimus galėtų atlikti bet kuris inžinierius, nes prie tam tikros temperatūros yra žinomi freono slėgiai, turėtų apskaičiuoti ir diafragmos jėgą. Pats neturiu žinių tam apskaičiuoti.

Tačiau, kadangi domėjausi pats tuo anksčiau, noriu išsakyti problemas, su kuriomis pats susidūriau:

  1. Kadangi freonas yra labai landus ir brangus (gi šaldytuvų variklius tiesiog įdeda į hermetišką talpą, nes kitaip freoną dinaminėje sistemoje užsandarinti sunku), tai siūlyčiau pagalvoti apie propaną. Jo slėgio priklausomybė nuo temperatūros panaši į freono, yra pigus ir ne toks landus.
  2. Tam, kad efektyviai būtų perduodama šiluma ir atšaldoma diafragma, ji negali būti tik iš gumos. Tam turėtų būti viduryje geležinis diskas, o tik šonuose turėtų būti diafragma. Yra tokių diafragmų, kurios viduryje yra tuščios, metaliniam diskui įdėti. Tik kadangi prie 80 laipsnių temperatūros yra baisiniai slėgiai (virš 10 barų), tai tik bandymams tiks paprastos gumos diafragma. Rimtam gaminiui jau reiktų sustiprintos (reinforced) diafragmos.
  3. Jūsų pateiktame modelyje šis variklis nėra savaime pasileidžiantis, jį kažkas turėtų išjudinti iš mirties taško. Norint, kad jis būtų savaime pasileidžiantis, jis turėtų būti savotiškos „buterbrodo“ struktūros (pavyzdžiui, viduryje karšta, o iš abiejų pusių – šalta). Tuomet variklio judėjimas nepriklausys nuo to, kuriame eigos taške jis sustojo.

Asmeniškai manau, kad jis vertas bandyti, kaip prototipas.

Su pagarba

Linas


 

From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Sent: Saturday, January 28, 2017 10:27 AM
To: ‘UAB „Linfina“‘; ‘Valdas’
Subject: RE: čiuožkim

Ačiū. Apie propaną esu pagalvojęs. Tačiau metalinė plokštė kels sandarumo problemą ir triukšminga bus. O šilumos perdavimą, galima padidinti šilumos ploto padidinimu. Įrenginys būtų mažų apsisukimų. Vargu ar reikalingas. Tačiau įdomumo dėlei bandysime daryti. Parodose pademonstruoti.  O tas (pavyzdžiui, viduryje karšta, o iš abiejų pusių – šalta), būtų puiku. Bet dabar jei bandyti, tai tik primityvų.

 


From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Sent: Sunday, January 29, 2017 4:04 PM
To: ‘UAB „Linfina“‘
Subject: FW: čiuožkim

Nei butanas, nei Freonas čia netinka. Reikia rinktis tokį skystį, kuris garuotų prie žemesnių T – acetoną ar alkoholius. Šilumos mainai gautųsi, kas kart karštai plokštei nusileidžiant ir perduodant šilumą acetonui. Su anūku į balioną įpylėm acetono lašelį ir kaišiojom į karštą ir šaltą vandenį – gan greitai pūtėsi ir slūgo. Judesys buvo. Reikia jį tobulinti. Ar nereikia? Kad perduoti šildymo katilo energiją į namą reiktų virš 1kv. m. karštų ir vėsių plokščių, taigi net 1 baro stumtelėjimas būtų efektingas, te ir ne ilgas, kokie 3cm.


From: UAB „Linfina“ [mailto:linfina.lt@gmail.com]
Sent: Sunday, January 29, 2017 4:48 PM
To: edmas@stropuva.lt
Subject: RE: čiuožkim

Freono (R22) slėgis prie 70 laipsnių yra 29 bar.

Propano slėgis prie 70 laipsnių yra 25,86 bar.

Acetono slėgis prie 70 laipsnių yra 1,58 bar.

Išvadas darykite patys.


From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Sent: Monday, January 30, 2017 12:39 PM
To: ‘UAB „Linfina“‘
Subject: RE: čiuožkim

Ačiū, Linai, dar kartą padėjai. Jei tavo skaičiai tikri, karšta plokštė turi atitrūkti nuo diafragmos, kad apatinė atvėsintų skystį, taigi, 1,5 baro pats tas. Tas 1,5 baro spaus ne į cilindrą, ne į decimetrą kvadratinį, o į kvadratinio metro plokštę, kurią kilstels, kaip minėjau, 2 – 3 cm, kokia 1,5 ar 2,5 tonos jėga, tuo metu, kai  viršutinė karšta plokštė, perdavinės acetonui šilumą, o tas virs į garą. (75kg pakelti į 1 metrą  per 1 sek.– 1AJ,  taigi, te ne 1,5, o tik 1 toną kilstelt 1cm bus 13,333333333 AJ. – geras kažką pranašaujantis skaičius…) Tiek ir nereikia. Pakaks plokštės D80cm 0,5m. kv. ploto. Ar vos D 0,5m – 0,2m kv. ploto.  Pradžiai. Išbandymui. Su skaičiais aš kartais susipykstu, kas nors patikrinkit ir pataisykit.

 


From: UAB „Linfina“ [mailto:linfina.lt@gmail.com]
Sent: Monday, January 30, 2017 1:30 PM
To: edmas@stropuva.lt
Subject: RE: čiuožkim

Beje, tas slėgis yra sočiųjų garų – tai yra kiek išgaruoja, tiek tuo metu kondensuojasi. Beje, čia manometro slėgis. O kaip pats žinote, slėgis ne tas pats kaip slėgio sukuriama jėga, kuri skaičiuojama kaip slėgio ir ploto sandauga. Gal Jums bus įdomu su virimo temperatūromis? Taigi:

Freono virimo temperatūra: – 45 laipsniai.

Propano virimo temperatūra: -42 laipsniai.

Acetono virimo temperatūra: 56 laipsniai.

Jūs turite žiūrėti ne tik į virimo temperatūras ir slėgius prie tam tikrų temperatūrų, bet svarbiausia – koks yra slėgio pokytis, pakitus 1 temperatūros laipsniui. Žiūrint šiuo požiūriu, acetonas pats nedėkingiausias, nes jo pokytis minimalus, ko nepasakysi apie prieš tai paminėtus. O kadangi tokio slėgio tikrai nereikia, tai niekas nedraudžia į darbinę sritį įpilti mažai propano. Tokiu atveju prie įvairių temperatūrų jis elgis ne taip audringai.

Dėl skaičių, tai atleiskit, bet netaisysiu. Tiesiog patylėsiu. Neturiu jokio išrokavimo su Jumis pyktis. Kaip sakoma – gerais norais pragaras grįstas. Pats suprantate apie ką aš. Aš mielai Jums teigsiu tai, kas manęs prašoma ir kas mano nuomone yra teisybė, bet niekada nebenoriu sakyti tai, kas mano nuomone yra neteisybė.


From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Sent: Monday, January 30, 2017 9:31 PM
To: ‘UAB „Linfina“‘
Subject: RE: čiuožkim

Linai, pirmiausia apie paskutinį tavo mosteltą punktelį – ir pats matau tokie „paskaičiavimai“, kritikos neatlaiko. Tačiau ir anksčiau, o ir dabar ne kurie (kai kurie) daiktai tiesiog padaromi be paskaičiavimų.  O kaip gerai būtų, kad koks profas padėtų. Tu finansininkas, o technikoj tik mėgėjas, tačiau ačiū už reiškiamą nuomonę. O technikoje tituluoti profai visada šaipėsi  – katilas žvakės tipo cha cha, savitakinis granulių degiklis – cha cha, dabar generatorius naudojantis nežymų T skirtumą – cha cha.  Taip, gal geriau sėdėti rankas susidėjus ir nieko nedaryt, nes gali ir nepavykti, tačiau jei nuo to „cha cha“, būtumėm susigūžę ir nieko nedarę, tai nieko ir nebūtų, nei mūsų tradicinio, nei pigaus granulinio.

O dabar apie virimo temperatūras – Žemiausioje padėtyje vėsioji plokštė, diafragma ir karštoji plokštė turi liestis, kad perduotų šilumą acetonui, tačiau vėliau nuo viršutinės diafragmos karštoji plokštė privalo atsitraukti tiek, kad acetonas atvėstų, o naudojant propaną to su diafragma nesigautų padaryti, nes propanui reikia palaikyti aukštą slėgį. Kaip minėjau – su anūku į balioną įpylėm acetono lašelį ir kaišiojom į karštą ir šaltą vandenį – gan greitai pūtėsi ir slūgo. Per 2 sek spėdavo supliūkšti ir išsipūsti apie 5 cm. O įleidus truputėlį propano, to nebuvo. Tiesa, prieš įleidžiant tą truputėlį propano, reiktų balionėlį vakumuoti, ko nepadarėme, nes nebuvo galimybės, tiesiog suplojome. Taigi, kai padarysime prototipą, pabandysime ir acetoną, ir eterį, ir propaną. Gal reiks po diafragma patiesti, kokios nors korėtos medžiagos sluoksnį, kad kondensatas vienodai pasiskleistų, keičiant švaistiklio eigą, rasti tinkamiausią ir kitus dalykus. Taigi, kol kas tik kalbame. Na būkit drąsūs – padrąsinkit, kad pradėtumėm daryti.


From: UAB „Linfina“ [mailto:linfina.lt@gmail.com]
Sent: Monday, January 30, 2017 10:59 PM
To: edmas@stropuva.lt
Subject: RE: čiuožkim

Aš kaip tik Jus drasinu ir sakau – aš Jumis žaviuosi kaip kūrėju, kuris įvairiems dalykams sugeba rasti paprastus sprendimus.

Aš už tai, kad daryti: jei nepavyks, žinosite, kad nepavyko. Jei pavyks, sukursite naują produktą. Šaiposi tie, kurie nieko nėra patys pasiekę. Neįmanoma gero daikto pagaminti, nenuėjus daug klystkelių. O kas bijo klystkelių, tiesiog nieko ir nepadaro. Nes jiems svarbiau nepadaryti klaidos, nei per klaidas padaryti ką nors gero.

Legenda pasakoja, kad esą Edisonas 999 kartus bandė įvairias medžiagas lemputės siūleliui, kol atrado volframą. Sako, esą parašė knygutę „999 būdai, kaip nepagaminti lemputės“. Taigi, jis nebijojo klysti, todėl kažką ir sukūrė.


From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Sent: Monday, January 31, 2017 9:31 PM
To: ‘UAB „Linfina“‘
Subject: RE: čiuožkim

Linai, tai ir ačiū už padrąsinimą. Darysime. Darysime, nes pastebėjome, kad tos valstybės turtingesnės, kuriose nuo seno daromi ir tobulinami darbą ir pragyvenimą lengvinantys daiktai.

Nepavojingas, žemo slėgio buitinis aparatas, kuris darytų elektrą,  mažintų priklausomybę nuo energetikų monopolijos.

Kai ką naujo sumanai, kyla klausimas – daryti ar nedaryti ? Žinoma, kad daryti. Paprastas pavyzdys su granuliniu degikliu. Padarėme primityvų, pigų, su granulių savitaka. Nors žinojome, kad tokius pasaulis jau bandė padaryti, tačiau nepadarė. Kodėl? Todėl, kad per greit nugrybavo – nes jau buvo transporteriai, ir elektronika, ką panaudojus nereikėjo, daryti daugybės bandymų,  ieškant teisingų kampų ir kitų matmenų. O mes, matydami, kad kyla daiktų sudėtingumas ir kainos, galime tuo pasinaudoti ir gaminti kokį nors mažiau sudėtingesnį daiktą. Ką ir darome. Pavyzdys su granulių degikliu. Ar net ir tradiciniu mūsų katilu. O tai, kad žadama kieto kuro katilus pažaboti ypač griežtais reikalavimais, kurie praktiškai uždraus kūrenti malkas, rodo, kad esam stebimi tituluoto elito, kuris savo draudimais stengiasi neįsileisti mūsų produkcijos. Tačiau  matai, kaip į gera keičiasi mūsų tradicinis katilas. Neatmetama galimybė, kad atėjus laikui mūsų tradicinis išpildys tuos reikalavimus. O ar išpildys jų malkiniai generaciniai ir visokie židiniai? Ak tiesa, jų emisija laboratorijose bandoma tada, kai juose dega tik žarijos, prieš tai koką valandą jiems leidžiama įsikurti ir orą pateršti. Gudrūs tie senos Europos veikėjai – jei ko nesigauna padaryti dirbtuvėse, tai surašo standartuose. Ir taip, kad jų viršus būtų. Mums su jais konkuruoti, tai tas pats, kai anksčiau žalgirio krepšininkams su CSK žaist – reikia nugalėti ir teisėjus.

Jau laikas baigti kalbas. Eikime dirbti.


From: UAB „Linfina“ [mailto:linfina.lt@gmail.com]
Sent: Tuesday, January 31, 2017 4:27 PM
To: edmas@stropuva.lt
Subject: RE: čiuožkim

 

Sveiki,

Man vakar prieš einant gulti, kažkaip toptelėjo į galvą mintis, kad ar pačio sumanytas mechanizmas nebus be 5 minučių gama tipo Stirlingo variklis. Kiek tai panašu ar ne į Jūsų atsiųstą brėžinį, pažiūrėkite į šią nuorodą:

https://www.ohio.edu/mechanical/stirling/engines/gamma.html

O dėl malkų ir vadinamojo „elito“ nesijaudinkite. Pametėsiu idėją iš savo šiuo metu sprendžiamos problemos:

O kas būtų jei į katilo dūmtraukį įdėtumėte automobilio lambda zondą (dar kitaip vadinamą deguonies jutiklį)? Pagal jo parodymus būtų galima valdyti ventiliatoriaus apsukas, pasiekiant optimalų kuro sudeginimą. Aš nesiūlau to daryti, tiesiog priimkite kaip idėją.

O šiaip aš laikas nuo laiko užsuku į Jūsų įmonės puslapį pažiūrėti, kuom Jūsų įmonė gyvena. Patiko, kad puslapis atsinaujino, nors ir išliko paprastas.


From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Wed 2/1/2017 3:15 PM
To: ‘UAB „Linfina“‘; ‘Valdas’; ‘Egidijus Šlepetys’
Subject: RE: čiuožkim

Kai sumanymas toptelėjo, tai stirlingo karšto oro varikliais nelabai žavėjausi, na jie tokie mažyčiai, o ir principas tai lyg vakuuminių – vienas stūmoklis tik orą vėduoja, išskyrus alfa tipo, kurio vienas stūmoklis jau spaudiminis, tačiau to regeneratoriaus veikimas neaiškokas… bet, kai dabar pažiūrėjau – jėga…  ypač  šitas:

https://www.youtube.com/watch?v=E03uwz1AdrU

Tas, tai kažkoks įtartinas

https://translate.google.lt/translate?hl=lt&sl=en&tl=lt&u=http%3A%2F%2Fwww.animatedengines.com%2Fltdstirling.html&anno=2

Na, o šis – net pats pasileidžia…

https://yandex.ru/video/search?p=5&filmId=6138599061500508912&text=%D1%80%D0%B5%D0%B3%D0%B5%D0%BD%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%82%D0%BE%D1%80%20%D1%82%D0%B5%D0%BF%D0%BB%D0%B0%20%D1%81%D1%82%D0%B8%D1%80%D0%BB%D0%B8%D0%BD%D0%B3%D0%B0

be komentarų…

https://www.youtube.com/watch?v=E03uwz1AdrU

Darysime stirlingą.


From: UAB „Linfina“ [mailto:linfina.lt@gmail.com]
Sent: Wednesday, February 01, 2017 4:26 PM
To: edmas@stropuva.lt
Subject: RE: čiuožkim

Tas jūsų „kažkoks įtartinas“ – ne kas kita, o gama tipo Stirlingo variklis. Būtent apie jį pagalvojus ir toptelėjo mintis, kad jūsų brėžinys labai panašus į šį tipą. Kiek teko skaityti, šio tipo varikliai yra labai negalingi, bet dirba nuo mažo temperatūrų pokyčio. Dažniausiai naudojami siekiant demonstruoti Stirlingo variklio veikimo principą ir kaip modeliai. Galingesni yra alfa ir beta tipo.

Regeneratoriaus paskirtis ir veikimo principas yra analogiškas rekuperatoriui. Jei žinote, kaip veikia rekuperatorius, reiškia žinote, kaip veikia regeneratorius. Jo paskirtis – energijos taupymas ir tuo pačiu naudingumo koeficiento didinimas. Reiškia, Stirlingo varikliui jis nebūtinas, tik pageidautinas.

Na, jei jau gaminsite Stirlingą, turėsite pasirinkti – arba mažas slėgis ir didelis variklis, arba didelis slėgis ir mažas variklis. Kito kelio nėra.


From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Thu 2/2/2017 11:07 AM
To: ‘UAB „Linfina“‘; ‘Valdas’; ‘Egidijus Šlepetys’
Subject: RE: čiuožkim

Kaip pastebėjome, Stirlingo varikliai gerai sukasi, kol modeliai maži. Tačiau didesni modeliai nėra proporcingai galingesni. Todėl beveik nematome atliekančių darbą – elektros generatorių ar girnas sukančių.

Kodėl? Todėl, kad vienuose (žematemperatūriniuose) karšto ir šalto oro mainus atlieka vėduoklės, kituose bekompresiai stūmokliai, o dar kituose oras šaltas su karštu badosi per regeneratorių, https://www.youtube.com/watch?v=xLOj9pBt5uw pasimainydamas  tik dalinai ir  tik kokį darbą atlieka. O štai, kaip oras plečiasi…———

„Na, jei jau gaminsite Stirlingą, turėsite pasirinkti – arba mažas slėgis ir didelis variklis, arba didelis slėgis ir mažas variklis. Kito kelio nėra.“ Deja, kitame išsišakojime esame – mums reikia rinktis, ką turim, o ne dydį. O turim, katilą, kurio T 80 (gali būti garo – Dar nepavojinga T130C) ir šildymo sistemos grįžtamą vandenį, kurio T30 – 40C. Štai iš to ir bandysime daryti variklį. Tai bus ne stirlingo variklis. Tai bus karšto oro variklIs „ŠNIPŠT“ tipo. Tai bus nuosekliai sujungta Stūmoklis – kaloriferis šaltas – kaloriferis karštas. Kitas tipas variklio bus „TRAKŠT“. Bet apie jį vėliau. Tipo pavadinimą „ŠNIPŠT“ pasiūlė technikos mokslų titulas, taręs, jog iš ano variklio nieko nebus. Tai ano su acetonu variklio ir nedarykim.  Nes titulas buvo teisus – Bandžiau lateksiniame balione žaisti acetonu, Kurio po paros neliko, nors balionas sandariai buvo užrištas. Taigi, geriau oras, jo visada mūsų planetoje yra. O oras taipogi plečiasi stipriai pasižiūrėjimui prisegta. Na, bet gana plepėti einu  konstruoti amžiaus aparato.


From: UAB „Linfina“ [mailto:linfina.lt@gmail.com]
Sent: Thursday, February 02, 2017 11:36 AM
To: edmas@stropuva.lt
Subject: RE: čiuožkim

Lauksiu rezultato. Tikiuosi, kad pavyks.


From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Thu 2/2/2017 1:07 PM
To: ‘UAB „Linfina“‘; ‘Valdas’; ‘Egidijus Šlepetys’
Subject: RE: čiuožkim

Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2016“, kurį sudaro dviejų lygių ekspertų ir įvairias pramonės ir verslo šakas atstovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, aukso medaliu apdovanojo UAB „Stropuva ir ko“ gaminį – Granulinį katilą Stropuva.
Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus kurti aukštos kokybės produkciją, galinčią konkuruoti Lietuvos bei užsienio rinkose, informuoti vartotojus apie galimybę įsigyti patikimą, kokybišką, gamtai draugišką ir visais požiūriais saugų lietuvišką gaminį, skatinti Lietuvos žmones rinktis lietuvišką prekę.

Labas Austėja. Labai nudžiugau užtikęs Jūsų svetainę. ( www.orotarsa.lt ) Prisistatau: Mūsų įmonė gamina buitinius šildymo katilus. Mūsų katilai nestandartiniai, mūsų įmonėje nėra tos srities specialistų, todėl mes nepripažįstami tituluotų mokslininkų elito, dėl ko apie mus pas juos rasite tik neigiamus atsiliepimus. Todėl jei norite pagerinti orą privalote pasinaudoti teise rinktis –  išklausyti tik tituluotos pusės ir palikti viską kaip radome ar, kad žinotų kairė ką daro dešinė – atkreipti dėmesį ir į mus keistuolius, kurie kai ką daro kitaip, nei įprasta šimtus metų. Tačiau žino būdą, kad nebūtų taip:

http://www.delfi.lt/news/daily/education/prabangioje-vilniaus-mokykloje-isbuti-nebegali-nei-mokiniai-nei-mokytojai.d?id=72324428

http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/naujuose-pastatuose-oras-uzterstas-vezi-sukelianciomis-medziagomis.d?id=45763505

Ar taip: (Jei nauji namai mus maitina šviežiais koncarogenais, tai seni, pelėsiu, radonu ir haliucinogenais)

http://anomalija.lt/2012/08/10-zenklu-rodanciu-vaiduoklio-buvima/

Kad nuo speigo nekietėtų ir neišsisandarintų langų tarpinės:

http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/svajoniu-namo-statybos-apkarto-iskart-supratau-kad-kazkas-ne-taip.d?id=72547516

Nors Jūs atkreipiat dėmesį į lauko atmosferos orą, tačiau Jūsų svetainės pirmas sakinys (Gera, kai išėję į lauką galime įkvėpti gaivaus ir tyro oro.)  rodo, kad žinote apie patalpų oro problemą. O tai, kad patariate (Nerūkyti namuose), nurodo tai, kad teks vėdint atvėrus langą, išleist brangią šilumą, išvėdinus papildomai reiks sunaudoti orą teršiančio kuro, daug daugiau, nei cigaretė. Tačiau, ne vien dėl cigaretės reikia vėdinti atvėrus langus – visada visur rekomenduojama ir reikia pravėdinti patalpas atvėrus. O juk visos patalpos turi pastoviai veikiančią ventiliaciją. Tai kodėl reikia jas vėdinti atvėrus langus? Kodėl vaikams mokyklose peršti akys? Kodėl vaidenasi senuose namuose? Kodėl šąlant brangios langų tarpinės išsisandarina?

Todėl, kad visur ir visada ištraukiamosios ventiliacijos angos traukia iš patalpos orą, sudarydamos žemesnį slėgį nei lauke iš kur oras veržiasi pro šiltinamas medžiagas ir pripelėjusius plyšius vidun. Net ir šiuolaikinės rekuperacinės ventiliavimo sistemos sureguliuojamos taip, kad slėgis patalpoje būtų žemesnis…

Štai atsakymas paprasčiau: Namo sienos vidun patenkantį orą filtruoja, kaip filtras. Šiandien tokie filtrai turi ne labai gerų medžiagų, tada peršti akys. Anksčiau molinės sienos (filtrai) buvo sveiki, tačiau bet koks filtras ilgainiui prisikaupia blogų medžiagų, plyšiuose auga haliucinogeniniai grybukai, kurių slogus kvapas veržiasi vidun, dėl ko atsiranda vaiduoklių. Šaltas oras veržiasi vidun pro brangių langų sandarias tarpines, jos traukiasi ir praleidžia oro vis daugiau ir daugiau. Tačiau vis vien nepakanka ventiliacijos – reikia vėdinti pravėrus langus.

Ką daryt, kad oras patalpose, kur būname, būtų švarus, kaip laboratorijose ir operacinėse, kur sudaromas pliusinis oro slėgis?

Ačiū, kad perskaitėte.

Edmundas

Prieš ir po 15 metų

Tai buvo laikai, kai didieji laikraščiai plėšikus ir banditus vadindavo jaunuoliais su kaukėmis, tačiau dar rašė ir apie paprastus žmones, jų darbą ir kūrybą. Todėl „Stropuvos“ katilo atsiradimą pateikė kaip sensaciją, skelbdami žinią vartotojams, kad jų svajonė nekurstyti dažnai katilo ir šiltai naktimis išsimiegoti įgyvendinta – toks katilas, kuriame malkų įkrova dega per visą naktį, jau yra. Natūralu, gaminys turėjo trūkumų, todėl nuolat ieškojome ir ieškome geresnių sprendimų. Taip jau yra – net tobuliausias, atrodantis be trūkumų daiktas anksčiau ar vėliau patobulinamas.

Jau daugiau kaip 15 metų „Stropuvos“ katilo veikimo būdas žinomas visame pasaulyje. Ir mūsuose, ir už Lietuvos ribų katilu džiaugiasi vartotojai, gamina įmonės ir plagiatoriai.

Matydami sudėtingus ir brangius granulių kūrenimo agregatus, pasišovėme sukurti savotišką. Juo jau naudojasi pirmieji vartotojai. Su vartotojais visada palaikome glaudų ryšį, tad jei laboratorijoje neišryškėję trūkumai išryškės praktikoje, rasime sprendimus, kaip visada rasdavome, nepalikdami vartotojo bėdoje.

O prasidėjo dar anksčiau

Tais laikais, kai cukrus nebuvo nuodingas, o merginų privalumai buvo apvalumai, Rusija užsuko čiaupus, įmonė atleido daug darbuotojų, tarp jų ir mus – santechnikus. Keletas tokių įkūrėme kooperatyvą „Čiaupas“. Montavome savaiminio šilimo šildymo sistemas. Privačius namus statė didelius, tad siekiant padaryti, kad visi radiatoriai šiltų vienodai, galvos turėjo būti prikimštos žinojimo ir schemų.

Tačiau ir į tokią, rodos, nė kampelio laisvos vietos neturinčią galvą lindo galvojimas, kodėl kitose valstybėse pragyvenimo lygis keliomis dešimtimis kartų aukštesnis?

Suvokiau – tose valstybėse, kur spausdina valiutą. Tačiau niekaip nesuvokiau, kaip nuo to geriau gyvenasi, juk valiutą spausdinti pasauliui labai nuostolinga.

Galvojau dienomis, naktimis ir galop suvokiau – tose valstybėse, kurios nuo seno kuria ir gerina daiktus, didinančius darbo našumą ir lengvinančius buitį, pragyvenimo lygis aukštesnis todėl, kad juos jos ne tik pačios naudoja, bet ir mums parduoda.

Pranešiau žinią draugui: „Padarykime perpetuum mobile ir brangiai parduokime kapitalistams.“ Visą savaitę kūrėme ir konstravome… Neveikė. Draugas pyko, o aš jį guodžiau: „Petrai, juk buvo laimingos dienos, tikėjomės sėkmės, džiaugėmės, fantazavome. Tačiau reikia nusileisti ant žemės.“

O pradžioje žemėje buvo Edeno sodas, kuris dėl lengvai nuraškomo žinojimo vaisiaus buvo panaikintas. Dar prisiminiau patarlę: „Daug žinosi – greit pasensi.“ Ir supratau: mes, žmonės, sutverti palaipsniškam vystymuisi ir kūrybai – nors visatos sutvėrėjas ratų daug prikūręs – grybai, uogos, planetos, galaktikos, tačiau būdamas bejėgis sukurti stebulę – sukūrė žmogų, kad ją padarytų.

Jei jau taip, tai stebule žmogaus veikla neapsiriboja. Privalome vystytis patys, tobulinti daiktus, savo buitį – tai ir darome. Ir tai patvirtina visų sričių vystymasis ir tobulėjimas mūsų rūsčioje planetoje. O santechnika ir katilai tai tik maža, maža dalelytė viso to, kas vyksta.

Taip pamąstęs ir padariau tą katilą. Kad valstybei būtų geriau, kad valdžia atkreiptų į mane dėmesį – koks aš nuostabus ir naudingas. Ir atkreipė…

Gelbsti bitės ir širdies stimuliatoriai

Tik atkako, atidundėjo augaloti vyrai iš kažkokios tarnybos ir užbliovė: „Katilus daryti tik įmonės turi teisę.“ „Taigi įmonė tai ir daro, – išlemenau, – pinigų uabui steigti neturėjau, tai viešąją įsteigiau, pagal įstatymą galima, viešosios steigiamos mokslui, švietimui ir kt. panašioms veikloms, o mano – šiluma… Sąskaitoje pinigų nėra…“ Taigi nukrito vyrų rankos žemiau kelių. Tačiau atkuto: „O už kokius pinigus pirmą katilą padarei?“ Pajuokavau: „Stovėjo kieme dėžė, pavasarį atskrido bičių spiečius ir atnešė medaus, pardaviau, nupirkau metalo ir padariau pirmą katilą.“ Vėl nukrito vyrams rankos ir liepė: „Rašyk pasiaiškinimą.“ „O kaip rašyti?“ – paklausiau. „Na taip ir rašyk, stovėjo kieme dėžė, atskrido bičių spiečius…“

Įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Įstatymus, kuriuos diena iš dienos rašo ir kaitalioja keli šimtai protingų galvų, privalo žinoti mano viena galvelė, nors ji ir užimta kitais klausimais. O tų įstatymų prirašyta visokių ir prie jų jau priprantama, net prie keistų – ar ne keista, kad iš biudžeto gaunantys algas atlieka bereikalingus skaičiavimus, kad dalį algų grąžintų, taip atseit „papildo biudžetą“.

Taip atsitiko ir su manimi – atseit nemokėjau PVM:

VŠĮ neturi teisės siekti pelno, gamindama katilus serijiniu būdu, tad tam VMI rekomendavo steigti UAB. Įsteigęs antrą įmonę privalėjau kaip fizinis asmuo registruotis PVM mokėtoju, o VMI gerosios fėjos aplankydavo ir stebėdavo, kaip bręsta kąsnelis. O tinkamam laikui sukakus, atsikando su delspinigiais ir baudomis.

Ar ne keista? Anksčiau aš nemokėjau PVM – todėl nieko nereikėjo skaičiuoti. Šiandien moku PVM, buhalteriai triūsia, skaičiuoja ir man jį grąžina. Tačiau vis vien išeina, kad aš atseit „papildau biudžetą“.

Ar grąžino tą penkių metų PVM? Ne. Tačiau už jį nupirko širdies stimuliatorius man ir dar kelioms dešimtims pacientų.

Išradinėkim, tačiau nepatentuokim

Kaip minėjau, padarėm nepanašų į kitus granulinį katilą. Tačiau nepatentuosim, mat šiuo metu esu teisiamas, nes prieš penkiolika metų užpatentavau išradimą. Pasidalysiu patirtimi.

Jei sumanėte užpatentuoti išradimą, gerai pagalvokite, nes gresia:

  • Reketininko įvaizdis, jei pareikalausite tvarkingai laiku mokėti licencinį mokestį.
  • Apkaltinimas teisių varžymu, nes patentas draudžia tą daiktą gaminti kitiems.

Po daugelio metų kažkas gali suveikti neaiškius dokumentus, kur matysite, kad išradimas jau buvo aprašytas rašytiniuose šaltiniuose, kad kažkur buvo padarytas panašus daiktas ar net patentuotas, todėl jūsų išradimas naujumo neturi. O tada gali susirikiuoti net eilutė nuskriaustųjų dėl moralinės žalos ir sustabdytos veiklos, mat jie būtų darę tą daiktą ir daug uždirbę, jei ne jūsų patentas, atėmęs tuo metu teisę.

Ir niekam nė motais, kad tą daiktą, jei ne jūs, būtų matę kaip savo ausis.

Nepatentuokim, tačiau išradinėkim

Nenuvertinkim savęs, ne šventieji puodus lipdo. O kai ką nors sukursite, pateikite spaudoje ar internete. Taip saugiau. Kiekvienas turi moralinę teisę kurti.

Nes kūryba teikia prasmę ir pasitenkinimą, didesnę nei alkoholis, net nesėkmės atveju – tai patyriau darydamas perpetuum mobile. O dar didesnis pasitenkinimas būna sėkmės atveju – taip pat patyriau. Kūryba – tai ne tik katilai ar mechanizmai, tai ir muzika, poezija, dailė, sportas ir kt. Net siekis geriau gyventi ir turėti daug daiktų – taip pat savotiška kūryba. O kūrybos dirvonai neišsemiami, pavyzdžiui, muzikoje tik septynios natos, o kiek melodijų prikurta ir dar vis kuriama.

Taigi ir mūsų įmonė neapsiriboja katilais. Kitais metais ūkininkui statysime bandomąjį namą, kuriam katilas nebūtinas, pakaks elektrinio radiatoriaus. Tai bus juokingai nesudėtingai ir pigiai pastatomas namelis, tačiau atitiks A klasės ekonomiškumo reikalavimus. Labai gerai, kad sukurti kompiuteriai ir kameros – statybos procesą filmuosime ir pateiksime. Stebėkite mus. Mes Jus taip pat stebime ir gerbiame.

edmaSStropuva

Ar vertas dėmesio stropuvos granulinis katilas? Taip.:

Panašus klausimas iškildavo prieš 16 metų, kai įmonė pateikė keistą, nuo viršaus į apačią deginantį malkas katilą.

Katilui platintojų pirmais metais neatsirado – dileriai nenorėjo rizikuoti. Tačiau vartotojai nematė jokios rizikos, nes žinojo įstatymus, kurie numato, kad daiktą įmonė privalo atsiimti, jei jis nepateisina lūkesčių.

Tačiau lūkesčiai pasiteisino – katilas greitai populiarėjo. Šiandien katilą platina, naudoja ir gamina mūsuose, artimajame užsienyje ir net tolimiausiuose planetos kampeliuose, cechuose, rūsiuose, garažuose.

Kas kart atsiradus naujam daiktui, išsiskiriančiam naujumu ir inovatoriškumu, jį pradeda peikti skeptikai, besiremiantys senomis teorijomis, formulėmis ir dogmomis. Mūsų gaminys dar ir šiandien aktyviai peikiamas, kad nėra viduje priraizgyta vamzdžių, kanalų, dūmų vertimų, kad per mažai metalo.

Todėl kurdami granulinį katilą rėmėmės tituluotų katilistų pretenzijomis ir bandėme pritaikyti populiarų daugiavamzdį šilumokaitį. Deja, įspūdinga ir masyvi konstrukcija mus nuvylė. *1. Pav. Vandens*** ir dūmų**** srautai tokiame šilumokaityje patampa niekingai maži, todėl blogai perduoda ir priima šilumą.

Taip išsiaiškinom, kad mūsų katilo paprastame cilindre šiluma perduodama efektyviau, nei tradiciniuose daugiakanaliuose ** 2. Pav. Todėl šilumai perduoti pakanka mažiau metalo. .

Jau gaminame granulinius katilus, kurių šilumos atėmimo plotas 1,15m², degikliui veikiant 20 kW galingumu dūmą atšaldo iki 140ºC.

(norma 300ºC)

Ir vėl mums ir vartotojams tituluoti katilistai charizmatiškai bubens, – Teorija yra teorija, jos niekas neapvers, vieno metro kvadratinio pakanka tik 10 – čiai kW ir taškas.

O mes jiems atsakykime, – dalykus kuriuos pagamina praktikai, tik vėliau pastebi teoretikai ir sukuria jiems teorijas. Geriausias to pavyzdys ratas – juo naudotasi dar tada kai rašto nebuvo. Taškas. Laikas mūsų katilui sukurti teorinį pagrindą. Pirmyn. Taškas.

*1. Pav. Paanalizuokime populiarų vamzdinį šilumokaitį.

Nors išvaizda jo tikrai įspūdinga, tačiau šildomas plotas atsiranda, kitų paviršių sąskaita. Pažiūrėkime į vamzdinio šilumokaičio vaizdą iš viršaus. Čia katilo vidinių sienelių perimetras 1,4 m., tačiau ten kur įtaisyti vamzdžiai, sienelės pašalintos. Vamzdžių perimetras – 1,884m. Taigi papildomo perimetro gauta tik 0,5m. (1,884 – 1,4 = 0,5m).

Vandens srautas tokiame praplatėjime patampa niekingai mažas*** , todėl ir likusioje dalyje blogai persiduoda šiluma, o ilgainiui, tokio ir į jį panašių šilumokaičių sienelės ir vamzdžiai uždumblėja. Tokia pati situacija ir su dūmu.****

Didelė metalo ir vandens masė įšyla lėtai, taip pat ilgai neatvėsta, taip per dureles ir pravalas be reikalo šildydama katilinę.*****

 

1-pav2

 

                                           ** 2. Pav

***Šilumą priimančio skysčio judėjimo greitis.

Pavyzdys: Upėje kur gylis mažas, vanduo teka greitai nuplaudamas ir neleisdamas kauptis dumblui. Tačiau ten kur gylis kelis kart didesnis, vanduo tiek pat kartų teka lėčiau, todėl krantai ir dugnas būna dumblini. Taip pat ir katile, pirmame paveikslėlyje pavaizduotuose šilumokaičiuose vanduo teka lėtai, dėl ko blogiau, nei esant intensyviam srautui, persiduoda šiluma, o ant sienelių kaupiasi kalkės ir kiti nešvarumai ilgainiui blogindami šilumos perdavimo savybes.

Dėl šios priežasties granulino katilo ir stropuvos tradicinio katilo vandens marškinius darome siaurus (seklius).

****Dūmų judėjimas

Kaip skysčiai, taip ir dūmas intensyviau judėdamas šilumą perduoda geriau. Tam šilumokaityje įtaisome dūmų sukūriatorius** 2. Pav. Paveikslėlyje matome dūmų sukūriatoriaus principinį veikimą. Taip dūmas intensyviau atsimuša į katilo sieneles, geriau perduodamas šilumą neleisdamas ant paviršiaus kauptis suodžiams.

***** Maža metalo ir vandens masė

Todėl užsikūrus degikliui šiluma akimirksniu patenka į kambarius, o degikliui užgesus šilumos katile lieka mažai, todėl mažai lieka šilumos katilinėje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Stropuva apie šildymo katilo šilumokaitį

Šildymo katile iš liepsna ir dūmai šilumą perduoda į katilo sieneles o nuo jų persiduoda į vandenį. Šilumos perdavimo kokybė priklauso ir nuo šilumos perdavimo paviršių ploto, nuo šilumą priimančio skysčio savybių bei kokybės, nuo paviršių švarumo, taip pat nuo šilumą priimančio skysčio ir dūmų judėjimo intensyvumo.

Šilumos perdavimo plotas

Buitinis kieto katilas tai kartu ir pakura, ir šilumokaitis. Kad padidintumėme šilumos nuėmimo plotą, katiluose įtaisomos papildomos pertvaros arba vamzdžiai. Papildomas plotas atsiranda, kitų paviršių sąskaita, ko pasekmėje norimo rezultato pasiekimui sunaudojama daug metalo, gaminys patampa sunkus, sudėtingas ir brangus. Pvz.:

1 – me pieš. matome vamzdinio šilumokaičio vaizdą iš viršaus. Čia katilo vidinių sienelių perimetras 1,4 m tačiau ten kur įtaisyti vamzdžiai, jos pasišalino. O vamzdžių perimetras – 1,884m. Taigi papildomo perimetro gavom tik – 1,9 – 1,4 = 0,5m.image001

Kad gauti daugiau šildomo ploto, padarykime šilumokaitį iš stačiakampių vamzdžių.:

image002

Be vamzdžių turėtumėm šildomo ploto – 1,2m². Su vamzdžiais – 3,36. Tačiau netekome 1,2 ploto – 3.36 – 1,2 = 2,16m².

Taigi, net kompaktiškiausiu būdu sudėsčius vamzdžius, šilumos atėmimo plotas, palyginus, koks būtų be vamzdžių, tokio tipo šilumokaičiuose, net nepadvigubėja.

O kaip padaryti daugiau šildomo ploto nepašalinus pradinio perimetro?

Štai taip.: Į šilumokaitį įdėti dar vieną šilumokaitį, kurio visos sienelės pataps šildomos.

Taigi: Čia liko 0,3 x 4 = 1,2 m. šilumos atėmimo perimetras. Taip pat 0,2 x 4 = 0,8 m. išorinis, ir kiek mažesnis vidinis vidinio šilumokaičio perimetras. Viso – 1,2 + 0,8 + 0,7 = 2,7m.

Taip, Jūs teisūs, galima į vidų įmontuoti ir trečią perimetrą 0,1 x 8 = 0,7m. Taigi Šilumos atėmimo perimetras patapo didesnis daugiau, kaip tris kartus. Jei jo aukštis 1m. tai susidaro 3,4m² šildomo ploto.

image003

Mes ir malkiniams, ir granuliniams katilams gaminame cilindrinius šilumokaičius:

image004

Šilumą priimančio skysčio judėjimo intensyvumas.

Pavyzdys: Ir plačioje upėje kur gylis mažas, vanduo teka greitai nuplaudamas ir neleisdamas kauptis dumblui. Tačiau ten kur gylis kelis kart didesnis, vanduo tiek pat kartų teka lėčiau, todėl krantai ir dugnas būna dumblini. Taip pat ir katile, pirmuose paveikslėliuose pavaizduotuose šilumokaičiuose vanduo teka lėtai, dėl ko blogiau, nei esant intensyviam srautui, persiduoda šiluma, o ant sienelių kaupiasi kalkės ir kiti nešvarumai ilgainiui blogindami šilumos perdavimo savybes.

Dėl šios priežasties granulino katilo, o pastaruouoju metu ir stropuvos tradicinio katilo vandens marškinius darome siaurus (seklius).

Negana to, paskutiniame paveikslėlyje parodyto tipo marškinių šilumokaičius jungiame nuosekliai, taip išlieka stiprus srautas (sujungus lygiagrečiai, srautas sulėtėtų du kartus).

Dūmų judėjimas

Kaip ir skysčiai, taip ir dūmas intensyviau judėdamas šilumą perduoda geriau. Todėl šilumokaityje darome dūmų turbuliatorius. Paveikslėlyje matome turbuliatoriaus principinį veikimo paveikslėlį. Taip dūmas intensyviau atsimuša į katilo sieneles, geriau perduodamas šilumą ir neleisdamas ant paviršiaus kauptis suodžiams.

image005

Šilumą nešančio skysčio savybės.

Vanduo, virš 10 kartų geriau perduoda šilumą už etilengliukolius. Todėl šildymo sistema ir katilas užpildyti vandeniu yra ekonomiškesni, nei su kitokiais skysčiais.

Tačiau, kaip ir visi skysčiai, taip ir vanduo ilgainiui turi savybę keistis ir kaupti nuosėdas. Kalkių nuosėdų, jei šildymo sistemoje vanduo nebus dažnai keičiamas, daug nesusikaups, tačiau ilgainiui, vasaros metu ar šildymo elementuose, kur palaikoma žema temperatūra (grindų šildymas), auga organinis dumblas. Išleidus vasarai vandenį, pataps dar blogiau, mat metaliniai vamzdžiai ir katilas rūdys.

Katile, dėka intensyvaus vandens srauto, nuosėdos nesikaupia, tačiau (kaip ir upės deltoje) po išsiskirstymo į šildymo elementus ir juose pačiuose, vanduo teka lėtai, kame nuosėdos kaupiasi, blogindamos šilumos pralaidumą.

Net ir radiatorinėje sistemoje, po metų kitų pradeda blogiau šilti ne kurie radiatoriai (kai kurie), tad tenka perbalansuoti šildymo sistemą, tai reiškia, kad pablogėjo tų radiatorių sienelių šiluminis pralaidumas. O grindų šildymo sistemose šildymo vamzdžiai, nuo dumblo, kartais net užanka.

Vandens paruošimas

Šildymo sistema užpildoma vandentiekio vandeniu, po to įterpiamos specialios cheminės medžiagos. Jei šildymo sistema tarnavo su natūraliu vandeniu, tai sistemą naudinga praplauti. Mūsuose jau yra įmonių teikiančių šias paslaugas. Štai http://www.gebas.lt/ , mums įmonės patalpų šildymo sistemai paruošė vandenį, kaip turi būti.

image001

image002image003

Suvokę tai, kad plonesni vandens marškiniai gerai, pagaminome katilą su 3 mm vandens marškiniais. Palyginimo rezultatai neįtikėtini: Jei katilas su 15 mm marškiniais prikrovus pilną kuro, kai geležies  plotas tik 1 kv. m. dirbdamas 20 kW režimu išmetė dūmą 290 laipsnių (leidžiama 300. taip laboratorijoje buvo nustatyta jo maksimali galia), tai su 3mm marškiniais tik 200 laipsnių.

Klausiame savęs, – kodėl iki šiol 15 metų gaminome su 15 mm marškiniais? O todėl, kad mums žinovai pastoviai prikaišiojo, kad ir tokie marškiniai per ploni.

Jau gaminame tokius katilus. Deja, ne visus, mat dileriai baiminasi ir prašo seno modelio. Labai gaila. Todėl paminėjus privalumą, derėtų pakalbėti apie mitus ir baimes:

Mitas: Stori vandens marškiniai būtini dėl avarinės užvirimo situacijos.

Imituodami avarines situacijas pastebėjom tik nežymų skirtumą, nors šiluminis katilo imlumas sumažėjo 30 procentų. Kita vertus šiais laikais jau yra patikimi apsauginiai vožtuvai, katile naudojame elektroniką, kuri be reikalo neleidžia katilui dirbti maksimaliu režimu, o naudojant rezervinį elektros generatorių, avarinė situacija tiesiog neįmanoma.

Mitas: Užkalkės.

Praeitame amžiuje žiemomis į automobilius kas rytą pildavome vandenį. Ir užkalkėdavo, tačiau tik radiatorių vamzdeliai, kur srautas buvo mažesnis, nei aplink cilindrus. Kita vertus šiais laikais yra įmonių patikrinančių ir cheminėmis priemonėmis, pataisančių vandens savybes,  kad nemažėtų radiatorių atidavimo savybės, neužaktų grindų šildymo sistemos. Taigi, ir dėl to mitas tik mitas.

O ekonomiškesnis ir pigesnis katilas sutaupys lėšų ir rezerviniui generatoriui, ir vandens pataisymui. Ir dar toliau taupys. Tačiau galima apsieti ir be tų papildomų priemonių. Tik nereikia vasarai iš sistemos išleisti vandenį.

 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2016“, kurį sudaro dviejų lygių ekspertų ir įvairias pramonės ir verslo šakas atstovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, aukso medaliu apdovanojo UAB „Stropuva ir ko“ gaminį – Granulinį katilą Stropuva.
Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus kurti aukštos kokybės produkciją, galinčią konkuruoti Lietuvos bei užsienio rinkose, informuoti vartotojus apie galimybę įsigyti patikimą, kokybišką, gamtai draugišką ir visais požiūriais saugų lietuvišką gaminį, skatinti Lietuvos žmones rinktis lietuvišką prekę.

Kviečiame į nemokamą seminarą – pristatymą. Adresas: Kęstučio g. 1A, Lentvaris http://stropuva.lt/kontaktai/

( Prieš atvykstant suderinkite laiką).

Katilo privalumai:

  • Optimali nesudėtinga konstrukcija ir naudojimas
  • Valdomas kambario termostato elektronika
  • Kompaktiškas
  • Ekonomiškas.

Mūsų laboratorijoje taip pat veikia ir naujo sprendimo tradicinis stropuvos katilas, kurio

vandens marškinių storis minimalizuotas. Turėsite progos įsitikinti jo pranašumu prieš seną stormarškinį modelį.

Produkto instrukciją galite parisiųsti paspaudę žemiau esančią nuorodą:
pdf Parsiųsti instrukciją (Lietuvių kalba)

Filmuota medžiaga:







From: Audrius [mailto:audrius@stropuva.lt]
Sent: Tuesday, July 12, 2016 6:26 PM
To: edmas@stropuva.lt
Subject: dizianas

 

1

Man visai toks atrodytų patrauklus, tik atvirkštinis – raudonas mūsų šilumokaitis apvalus, o priekyje bunkeris keturkampis, kuriame pasislėps degiklis, nenaudingoje vietoje:

2

O kaip Jūs sakote, reikia maksimaliai išnaudoti plotą, tai ir šonuose apvalaus vamzdžio reikia pripildyti granulėmis. Ir gaunasi keturkampis „šaldytuvas“. Jį galės ir statyti virtuvėse…..Gražiai atrodys, nekris į akis, nudažysime gražiai, po granulėmis paslėpsime degiklį, kur nenaudingas plotas…Man atrodo svarbu būtų dar pagalvoti, kad granulių bunkeryje tilptų bent ilgam savaitgaliui, nes žmonėms per parodą patikdavo, kai sakydavome savaitgaliui užteks. Tai pvz jei namas 250m2, ~20kw, skaičiuokime 1,5 tonos granulių / mėn. Tai, kad degtų kokias  3 dienas, kad grįžus būtų šilti namai, reiktų kad tilptų kokie 150 kg. Pagal tai matuoti gabaritus ir galvoti, kad pro visas duris galima būtų įnešti. Gal stačiakampį…O dėl šiltinimo medžiagos manau reiktų apšiltinti šilumokaitį, kad taupyti kliento pinigus. Dar mintis kilo -kodėl pvz to Itališko katilo dūmtraukio skersmuo 100, gal taip pat jo pakanka, gal nereikia didesnio, tai vėl taupytume kliento pinigus, nes katilas gi dirbs visada maksimaliu pajėgumu, gal bent mažesnio galingumo katilams galėtų būti mažesni. Reikia pasiūlyti ir sodo nameliams, mažesnius katiliukus, kad ir vandenį galėtų pasišildyti…Kainodarą taip pat galėtų būti plačio spektro – mažesnio galingumo, mažesni, plonesnio metalo…pigesni, o kuo didesni, tuo brangesni. Man dar uždegimą norėtųsi pagalvoti apie elektroninį, ne su garielkom dujinėm…Juk ir dujinėse plytelėse patogumui yra degikliai. Gal galima būtų kažką panašaus pagalvoti, kad kol laikai, tol dega, kai atleidi užgęsta, kad nepamirštų išjungti ir neperdegtų tenas, ar nereiktų elektronikos kokios. Mes jau ęsame išdirbę uždegimą degikliui su elektronika, tik reiktų tiesiogiai prijungti prie mygtuko, kurį reikia laikyti, o gal yra koks su laikmačiu, kai būdavo daugiabučių laiptinėse


From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Sent: Tuesday, July 12, 2016 8:40 PM
To: ‘Audrius’
Subject: dizianas

  1. Itališko dūmtraukis siauresnis dėl to, kad jame naudojama, ko gero, dūmsiurbė. Su dūmsiurbe, tokių skirtumo slėgyje, kaip dabar yra ir kokio reikia, neišpildysime, teks ir toliau naudoti įpūtimo  turbiną. Todėl reikalingas natūralios traukos rezervas. Ar toks jis turi būti, kaip dabar, nežinau – gal užtektų ir 100D. Ištirkime.
  2. Virtuvėje ar kitokioje gyvenamoje patalpoje rekomenduodami statyti katilą, kad jis gražus, nebūsime sąžiningi, nes saugumui patalpoje reikalinga natūrali ventiliacija, priedo  ir pats katilas traukia, o tai neekonomiška  sutrikdys rekuperatorių ar kitokių sistemų veiklą, vartotojas nenorės įleisti šalto oro, todėl ir katilas nei apsauginė natūrali ventiliacija neveiks. Taigi, grožis nebūtinas arba jį reikia pridėti prie komplektacijos, na kokias nors apdailos skardas. Katilui privalu atskira vėdinama patalpa.
  3. Uždegimas elektrinis, taip pat gali būti priedas prie komplektacijos. Gal  tada nebūtinas laikmatis, tačiau vis vien teks prikombinuoti, kokį nors paleidimo automatiką, gal net su foto rele. Tada gal net ir elektros sertifikato reiks.
  4. Jei manai, kad šilumokaitis bunkeryje būtų patrauklu, tai apdailos skardų reiks tik aplink degiklį, Klausimas – vartotojas užkūręs katilą skardą uždės ir kaip Bynas pasigrožės, ar numes kur į kampą, kad netrukdytų…?

Ir taip vėluojam. Todėl šiais metais reikia užsibrėžti minimum tikslus:

  1. Pigumas (Jei mėgdžiodami kitas firmas apkrausim pribambasais – brangs)
  2. Paprastumas (sudėtingas mechanizmas – mėgėjiškas mechanizmas)
  3. Patikimumas (Elektrinį uždegimą, kad patikimai veiktų, dar ne vieną mėnesį reikia pratestuoti. Apdailą, taip pat reiktų atidirbti taip, kad nereiktų jos kažkur dėlioti ir ramstyti. Gal kokius skydelius pakeliamus ar atsilenkiamčius padaryti, tačiau tai pinigai.)

Taigi, artimiausias tikslas padaryti tokį, kokį demonstravom ir vartotojui patiko. Nebeždžioniaukim nuo kitų įmonių, manančių, kad vartotojas paperkamas spalvotu grožiu, nes galim netekti protingo vartotojo.

Pirmiausia padaryk tai, kad sugebėtumėm išpildyti visus užsakymus, kuriuos užsakė pavasario parodų lankytojai. Jiems tiko toks katilas? Tai gerbkime juos ir padarykime, tokį.


From: Audrius [mailto:audrius@stropuva.lt]
Sent: Thursday, July 21, 2016 12:24 PM
To: edmas@stropuva.lt
Subject: klausimai

Keletas klausimų dėl mūsų naujo granulinio katilo:

  1. Per parodas klientams pristatėme granulinį katilas „Ciels“ su keturkampių vamzdžių šilumokaičiu. Pirmieji klientai užsisakė šį katilą ir laukia kol mes jį pristatysime. Šiuo metu mes radome kitą, geresnį šilumokaičio sprendimą, tačiau jo klientams nepristatėme. Ar klientams, kurie užsisakė „Ciels“ katilą parodų metu . siūlysime su nauju, apvaliu šilumokaičiu, ar leisime vieną rūšį katilų ir su keturkampių vamzdžių šilumokaičiu?
  2. Ar nekels nepasitikėjimo klientams toks labai paprastas agregatas? Pažiūrėkite, kokių su šnekais ir daugybe kitokių sudėtingumų pasaulyje jau paplitusių agregatų pasiūla. Tai tikrai aukšto lygo ir sudėtingumo aparatai.  Ir yra už ką mokėti pinigus. O čia…  Dar jei atsisakysime vamzdinio šilumokaičio, tai iš viso nelieka įspūdžio ir pasitikėjimo.
  3. Ar šį gaminį gaminsime su skirtingos talpos granulių bunkeriais, nes vieniems klientams bus aktualiau vieta katilinėje, kitiems ilgesnis degimo laikas?
  4. Kaip vadinsime šį gaminį – „CIELS“? Juk Ciels rodėme su keturbriaunių vamzdžių šilumokaičiu, kuris ir parodoje ir mums visiems, tame tarpe ir jums atrodė toks tobulas…

From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Sent: Friday, July 22, 2016 11:07 PM
To: Audrius
Subject: FW: klausimai

  1. Padarę ir išbandę vamzdinį šilumokaitį supratome, kad šilumokaitis su mažais tarpais tarp sienelių daug efektyviau atima šilumą. Mane nuo amžiaus pradžios  tituluoti katilistai  atakuoja formulėmis, kurios rodo, kad mūsų tradicinis 20 kW katilas, kūrenimosi pradžioje gali dirbti, tik 10 kW galingumu, atseit, dirbant aukštesniu bus neleidžiamai karštas dūmas. Atsakydavau, kad ir praktikoje, ir laboratorijoje dirba tinkamai tuo galingumu, tačiau oponentų nesugebėdavau įtikinti ir pats nesupratau, kodėl…  Tik paskutiniu metu supratau, kad mūsų katilo vandens marškiniai 15 mm, o tradicinių, su „tvirtu“ teoriniu pagrindu katilų vandens marškiniai siekė 40 – 50 mm. Vanduo tokiuose katiluose juda lėtai,  lėčiau nuimdamas šilumą nuo metalo. O 15mm tarpe vanduo srūva greičiau, todėl ir sušyla efektyviau.

Tai supratę pagaminome stropuvos tradicinį su dar mažesniu, berods 3mm vandens tarpu. Ir ką? Vanduo atšaldomas visu 100 laipsnių labiau.  Ką mes galim, turėdami šį žinojimą?  Galim padaryti efektyvesnį šilumokaitį naudodami mažiau metalo.

Iš pirmo žvilgsnio nedarydami to vamzdinio šilumokaičio atrodysim nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, tačiau pamislijus gaunasi priešingai – vamzdiniai šilumokaičiai sunkesni, brangesni, eksploatuoti sudėtingiau, nei dabartinis mūsų taip įtartinai paprastas, tačiau ne prastas, o geresnis visais atžvilgiais.

  1. Na žinoma, nepasitikėjimo bus. Tačiau visi žino savo teises – blogai veikiantis gaminys visada gražinamas gamintojui. O kodėl  šiandien  gaminami sudėtingi ir brangūs agregatai, tai nėra paslaptis – todėl, kad  pirkėją daugiau išgręžti, ne tik parduodant, tačiau ir priežiūra, ir brangiomis atsarginėmis dalimis.

Mūsų tikslas pagaminti efektyvų, tačiau nesudėtingą ir nebrangų gaminį. Tai jei gaminsime tokį,  vartotojas tikrai nepyks. O jei pradžioje kažkoks nepasitikėjimas tvyros, tai neilgai trukus išnyks.

  1. Bunkerius galime įvairaus dydžio daryti.
  2. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi.  Katilas kiek kitoks. Gal pavadinkime – Pyst. Na čia nuo žodžio pykšt.

Audriau, laikas ploninti vandens tarpą mūsų tradiciniams katilams, kad efektyvesniais pataptų.  Mane pusmetį vis dar sąžinė graužia, kad 16 metų darėm mažiau efektyvius. Gerai, kad ne šimtus metų, kaip tradicinius katilus,  su pusės decimetro sienelėmis – pasikarčiau.


 

From: Audrius [mailto:audrius@stropuva.lt]
Sent: Monday, July 25, 2016 8:45 AM
To: edmas@stropuva.lt
Subject: klausimai

Nepereiname visiškai prie plonesnių efektyvesnių vandens marškinių, nes turime dar neatsakytų klausimų:

  1. niekaip neišsiaiškiname, o kodėl lig šiol daromi tie pralaidūs ir neefektyvūs šilumokaičiai – gal dėl galimo užkalkėjimo?
  2. ar užteks to srauto, ar visos šilumokaičio vietos dirbs efektyviai?
  3. gal dėl avarinių atvejų (didesnis vandens kiekis, dingus elektrai lėčiau užvirs)?
  4. ar dar dėl kokių nors svarių priežasčių.

Tokių pačių baimių turi ne kurie vartotojai ir užsienių dileriai, todėl tiesiog užsakinėja seno tipo mažiau efektyvius. Tiesa, nemaža dalis užsakovų jau reikalauja naujoviško katilo, tačiau kita dalis dar buksuoja…


 

From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Sent: Friday, July 25
To: Audrius
Subject: FW: klausimai

  1. Audriau, tai vadinama inertiškumu – privatūs neinertiški, o kuo didesnis mechanizmas, tuo inertiškumas didesnis, todėl didelių įmonių  dileriai turi su tuo skaitytis ir šiek tiek stabdyti.

1.Audriau, Pažiūrėk, kokie šilumokaičiai dujinių ar skysto kuro katilų, kokie šilumokaičiai automobilių varikliuose… ir nieks ten neužkalkėja. Praeitame amžiuje automobilius aušinom vandeniu, žiemą kas vakarą išleisdavom – jokių problemų dėl kalkių nebuvo, dėl to, kad mažai variklin telpa vandens (dėl ko mažai kalkių patenka), dar neužkalkėja dėl to, kad srautai būna didesni, nei su decimetriniais marškiniais ir kalkės neturi galimybės kibti.

Tiesa, dujinių katilų instrukcijos nurodo, kad šildymo sistemą reikia užpildyti nukalkintu vandeniu, tačiau pajungimo schemose užpildymas nurodytas iš paprasto vandentiekio, nes užpildžius paprastu vandeniu, kelios kalkės nusės kur kampuose ar radiatoriuose ir keletą, o gal ir keliolika metų tarnaus  tas pats natūraliai nukalkėjęs viduje vanduo, tą paleidimo operatorius žino, tad dėl kalkių problemų nekelia ir distiliuoto vandens nesiveža.

  1. Tuos avarinius atvejus mes juk imitavom ir su tradiciniu, ir su plonamarškiniu katilu, tad žinome, jog skirtumas niekingai mažas. O įvertinant, tai, kad šiais laikais naudojami tobuli slėgio apsaugos vožtuvai ir dar kitokios apsaugos sistemos, bei rezerviniai elektros generatoriai, tai ta baimė tiesiog bereikalinga. O ir  kas svarbiau, efektyvumas ar avarinio atvejo koks tai pranašumas – elektra ne taip jau dažnai dingsta, mūsų katile dega tik maža įkrovos dalis, todėl užvirimo atvejai niekingai mažos tikimybės ir dėl to mes privalom nepanaudoti efektyvaus sprendimo ir vadiname save protingais? Atsiprašau…

Va, galų gale man dašuto, kodėl lig šiol gaminami katilai su pusės decimetro vandens marškiniais. Tai dėl to, kad nuo seno surašytas teorinis pagrindas ir formulės, kurios tinka tokiems katilams. O kas bus, jei pakeitus vandens marškinių storį jos neatitiks?  Tai va dėl ko… Tačiau mūsų privalumas tas, kad mums teorija nerūpi. Mums rūpi gaminti efektyvesnius gaminius, tai ir gaminkime tokius netrypčiodami.

O, kad įtikinti dilerius ir vartotojus, sumontuokime du katilus, vieną su 15 ar 40 mm vandens tarpu, o kitą su plonesniu 3 – 5mm. Kiekvienam sumontuokime po šiluminį skaitiklį ir po dūmų termometrą. Ir kvieskime į seminarus, kur daiktai patys kalbės už save. Kai skaitiklių parodymuose pamatys efektyvumo skirtumus plonesnių vandens marškinių naudai, požiūris pasikeis akimirksniu


From: Audrius [mailto:audrius@stropuva.lt]
Sent: Monday, July 25, 2016 11:30 PM
To: edmas@stropuva.lt
Subject: klausimas

Edmundai,

Mums tie bandymai su varine apsaugos plokštele gavosi nevykę, todėl sumanėme apsaugos sriegių dešininius sriegius persriegti į kairinius, kad neliktų kvailybinių atvejų, kai santechnikai įsuka didelio slėgio apsaugos vožtuvus, dėl ko  sugadinami katilai. Viskas lyg ir teisingai, tokių atsarginių teisingo slėgio vožtuvų su kairiniu sriegiu vartotojai įsigis iš mūsų.  Tačiau ar būsim suprasti? Juk dešimtis metų, taip buvo, gal kaip radome taip ir palikime?

Audrius


From: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Sent: Saturday, July 30, 2016 9:31 PM
To: ‘Audrius’ <audrius@stropuva.lt>
Subject: RE: klausimas

Sanktechnikai, o ne santechnikai. Na tik neverk, kad nepavyko. Na nesigavo. Jei nieko nedarysime, tai tikrai nesigaus nieko. Tačiau dėl saugumo ieškome ir  darome. Dabar sumanėme apsauginiui slėgio vožtuvui kairinį sriegį pritaikyti. Ir manau, tai reikia daryti.  Taip, sanktechnikas iš karto labai mūsų nesupras. Ypač tas, kuris norės 5 barų ar didesnio slėgio vožtuvą įsukti. Bet matydamas tą kairinį sriegį pagalvos, – kodėl? O kai supras ir į kitus buitinius žemo slėgio katilus montuos deramus vožtuvus. Taip sumažės nelaimingų atsitikimų ne tik mūsų, tačiau ir kitų gamintojų katilų sugadinimų.

Oi kiek įvairiausių garsių firmų taip susprogdintų katilų mačiau. Stačiakampiai katilai viršijus slėgį stipriai nesprogsta, tik atitrūksta viens kits ankeris ir garas išsiveržia be stipraus sprogimo. Mūsų tradicinis katilas taip pat sugenda saugiai, susigniuždydamas į vidų. Tačiau granulinio katilo šilumokaitis mažesnio skersmens, tad atlaikys virš 10 barų. O tai ir pavojingiausia –  tokiame slėgyje sprogimas būtų labai efektyvus su skaudžiais padariniais.

Tai ar tinka čia, – „kaip radome, taip palikime“?

Gal liksime nesuprasti ir ne kurių kitų gamintojų, mat susigadinęs katilą pirks kitą… Tačiau apie tai kalbėjomės ir nusprendėme, kad naudotis iš žmogaus nelaimės, tiesiog nepadoru. O dar nepadoriau būtų neįgyvendinti šio  sprendimo, palikus viską, kaip radome.

edmundaS


 

Iš: Edmundas Štrupaitis [mailto:edmas@stropuva.lt]
Išsiųsta: 01 August 2016 08:56
Kam: valdas@stropuva.lt; ‘Audrius’ <audrius@stropuva.lt>; ‘Valdas’ <export@stropuva.lt>
Tema: dmtraukis

Sumanymas toks, kad dūmtraukis išeitų pro dangtelį. Pajungimą reikia padaryti, kaip daro Egidijus iš nerūdijančios skardos, tačiau vietoj varžto reikia įdėti sagtį, kaip bunkerio dangtyje. Lengvai atsegus apkabą, pastūmus ją dangtelis su alkūne nusiims. Su alkūne dangtelis bus sunkesnis, tačiau, tai gerai, sandariau gulės ant šilumokaičio.

Ką tuo išlošiame? Porą decimetrų šildomo ploto ir penkis decimetrus turbuliuojamo ploto. Dabar dūmo T prie 20kW pašaltės apie 20 laipsnių – vietoj 160 bus 140 C. Tai truputį per maža T, todėl reiks padidinti galią, kad dūmas vėl liktų virš 150 C. Labiau šaldyti dūmą nepraktiška, nes dažniau teks valyti šilumokaitį ir patį dūmtraukį, o ekonomiškumas padidės niekingai mažai. Gerai, kad nedarome galios moduliavimo. Galios moduliavimas tinka tik dujiniams ar skysto kuro katilams, kur nėra problemų dėl suodžių.

Reikia pagalvoti, o gal padaryti turbuliatorių nuo dangtelio su alkūne atskirai? Tačiau tada palengvėjusiam dangteliui reiktų daryti priveržimą ar prisegimą.

Pasistenkime priešpaskutinį prototipą padaryti dar šią savaitę.

2

Šiais metais ypač  gausiai bulves apniko kolorado vabalas. Naudojant nuodus jų naikinimui, blogėja bulvių skonis, todėl nedideliuose sklypuose valstiečiai vabalus renka rankomis. Siūlome našesnį būdą – vabalus siurbti dulkių ar lapų siurbliais. Ypač spėriai vabalai susisiurbia su lapų siurbliu. Plati siurblio anga susiurbia visą bulvės kerą, tačiau neišrauna, o vabalus nurenka ir sutraiško, net nereikia dėti surinkimo maišo. Žemės ūkio mašinų konstruktoriams verta pagalvoti, kaip tokį būdą pritaikyti prie traktoriaus. Toks agregatas būtų naudingas ekologiniuose ūkiuose, gal būt ne tik kolorado vabalus naikinti, bet ir kitokiems kenkėjus. Taip naikinant kenkėjus nenukentėtų bitės ir kamanės, žinoma, dirbant vakare ar ankstų rytą, kai jau jos neskraido. Augalai skiria nektarą savo laiku- vieni iš ryto, kiti po pietų, todėl reiktų pagaminti kenkėjų naikinimo robotą, kuris sustotų ir nedirbtų išgirdęs bičių ar kamanių dūzgesį. kolorado vabalaikolorado vabalai 2koloradas 3-3koloradas 4-4

nemokama saslikine

Mondros

Mondros

kieto kuro katilaiŠildymo sistema yra būtinybė. Mūsų klimato sąlygomis be jos neapsieinama jokiame būste. Antra vertus, kiekvienas norime, kad už šilumą namuose reikėtų mokėti kuo mažiau. Įrengiant naują ar renovuojant seną šil­dymo sistemą, bene pagrindiniu užda­viniu tampa tinkamo šildymo įrengi­nio pasirinkimas. Jis turi būti kuo efek­tyvesnis ir taupesnis, t. y. turi užtikrin­ti namuose reikiamą temperatūrą, o jo naudojamo kuro ir priežiūros sąnaudos turi būti kuo mažesnės. Užtikrinti šilu­mą namuose gali daugybė įvairių šildy­mo sistemų (dujiniai ir kietojo kuro ka­tilai , elektrinio šildymo prietaisai, kros­nelės, židiniai ir t. t.), tačiau, pradėjus vertinti su šia veikla susijusias išlaidas, padėtis gerokai pasikeičia.

Šildymas kieto kuro katilais Lietuvoje ne­užleidžia lyderio pozicijų, tik tradicinę malkinę krosnį šiandien pakeitė šiuo­laikiški kieto kuro katilai. Renkantis, kurį iš jų įsirengti, dar vertintina ir ku­ro žaliavos kaina, kaloringumas bei de­gimo laikas.

Pageidaujama, kad kuras katile degtų kuo ilgiau, t. y. mažesnis sunaudojamo kuro kiekis pagamintų kuo daugiau ši­lumos energijos. Lietuviškuose „Stro­puvos“ katiluose šis aspektas tapo vienu svarbiausių. Juose tas pats kuras dega ge­rokai ilgiau nei kitų gamintojų katiluose: kūrenant malkomis nenutrūkstamas de­gimas gali trukti apie 30 val., briketais – apie 4 paras, anglimis – net apie 7 pa­ras. Taip ilgai kuras dega dėl originalios patentuotos viršutinio degimo sistemos. Katile kuras dega tik viršutinėje dalyje, 15–20 cm gylyje, žvakės principu. Bū­tent dėl to „Stropuvos“ katilų degimo trukmės rodikliai pastebimai lenkia kitų gamintojų pateikiamus duomenis.

Kieto kuro katilai „Stropuva“ apšildo plotą nuo 20 iki 400 m2).

Žinoma, įkrovos degimo trukmė priklauso ir nuo kuro kokybės, lauko bei vidaus temperatūros, pastato šilu­minės varžos, pasirinkto katilo galin­gumo („Stropuvos“ kieto kuro katilai yra 7 kW; 10 kW; 20 kW; 40kW galingumo), nuo montavimo ir priežiūros. „Stropuvos“ specialistai, ieškodami būdų dar padi­dinti katilų efektyvumą, nuo šių metų siūlo elektroninį degimo valdiklį: tiks­lus automatizuotas degimo proceso ka­tile valdymas gali net dvigubai pailgin­ti įkrovos degimo laiką, taigi sutaupyti kuro žaliavos.

Kita naujovė, leidžianti pailginti įkro­vos degimo laiką, – prie bet kurio „Stro­puvos“ katilo papildomai prijungiamas medienos granulių degiklis, visiškai au­tomatizuojantis kūrenimo procesą. At­sižvelgiant į granulių talpyklos tūrį, de­gimo laikas gali būti toks ilgas, jog pa­miršite, kad jūsų namai šildomi kietuoju kuru. Be to, turėsite galimybę spręsti, kuriuo kuru (granulėmis ar kitu) šildyti namus: pasirinkdami pigesnę kuro rūšį, dar labiau sumažinsite šildymo išlaidas. Juolab kad prie turimo katilo prijungiant šį granulių degiklį, dažniausiai nereikia daryti jokių pakeitimų jau esamoje šil­dymo sistemoje.

kieto kuro katilai

Pagrindiniai katilo privalumai yra šie:

    • Degimas vyksta iš viršaus į apačią. Mums visai neįprastu būdu. Katile degimas vyksta tik viršutinėje 15 – 20 cm. dalyje.
    • Degimas vyksta labai lėtai.
    • Viena įkrova dega nuo 30 valandų iki 7 parų. Visa tai priklauso nuo pastato šiluminių savybių, įkrovos užkrovimo teisingumo, sistemos įrengimo profesionalumo, kuro.
    • Kuras visiškai sudega ir dėl šios priežasties yra taupomas.
    • Patogus valymas. Pelenus užtenka išvalyti tik kelis kartus per mėnesį. Kieto kuro katilai pasižymi tuo ,kad sienelių valyti nereikia visiškai. Viskas nubyra. Paprastas kitų dalių valymas.
    • Plati katilo galingumo pasirinkimo gama. Nuo 7 iki 40 kW.
    • Įkrova gali būti mišri. Malkas galima maišyti su skiedrom, pjuvenom, briketais, kita smulkinta mediena. Tai gana patogu ir universalu.
    • Patikima apsauga nuo užvirimo (ypač aktualu dingus elektrai) slypi pačioje katilo konstrukcijoje. Kadangi dega tik viršutinė įkrovos dalis, dingus priverstinei cirkuliacijai, sandariai užsidaro oro sklendė.
    • Gana kompaktiškas ir patogus kieto kuro katilai. Jo aukštis siekia du metrus 12 cm, bet vietos užima katilinėje nedaug. Jeigu netelpa, gaminamas patrumpintas variantas. Patogu kraut kurą.
„Stropuvos“ kieto kuro katilai nuolat tobuli­nami, kad būtent šiuos katilus vartotojas vertintų kaip geriausius, atitinkančius aukščiausius kokybės reikalavimus. Di­džiausias įmonės gaminių kokybės įver­tinimas – nuolatiniai užsakovai. „Stro­puvos“ katilų galima įsigyti visose Balti­jos šalyse, Skandinavijoje, Europos Są­jungos valstybėse, NVS šalyse, Korėjo­je, Kanadoje ir kitose tolimose šalyse.

„Stropuvos“ darbuotojai gali sumon­tuoti, sureguliuoti katilą, išmokyti juo naudotis ir suteikti greitą garantinę bei pogarantinę priežiūrą. Nė vienas užsakovas nelieka be pagalbos, kad ir kur jis būtų.

Temperatūrai lauke nukritus žemiau 15 laipsnių šalčio, net ir mažiausias plyšelis languose atrodo prarajos dydžio. Tačiau vilnietis Edmundas Strupaitis DELFI pasakojo, kad yra būdas kaip galima nuo šalčio namuose, bent trumpam apsisaugoti.

Langų sandarinimas vandeniu

„Per speigus nekokybiškus langus galima užsandarinti ant jų užpurškiant vandens. Atšilus, sandarumas ištirps ir išnyks“, – sakė jis.

Pašnekovas pasakojo, jog šiemet jau išbandė tokį būdą ir jis tikrai veikia.

„Kai pradėjo pūsti, žiūriu – žmona rožes sniegu apkasė, aš vynuoges. Pagalvojau, kad galima kažkaip panašiai su langais padaryti, tai paėmiau ir papurškiau. Jei pas žmones yra nesandarūs langai, tai kodėl gi nepabandžius tokio būdo?“ – pusiau juokais svarstė E. Strupaitis.

Vilnietis patarė langus purkšti atšalusiu, beveik 0 laipsnių vandeniu.

Trumpalaikis sprendimas

Tačiau fizikas Audrius Dubietis įspėjo, kad tokiu būdu langus sandarinant nuolat, jiems galima ir pakenkti.

„Užšalusio vandens tūris padidėja, todėl plyšį, į kurį jis yra patekęs, gali išplėsti. Tam kartui užsandarina, bet kai ledas ištirpsta, o vanduo išgaruoja, lieka tarpas“, – paaiškino jis.

Pašnekovas pridūrė, jog dėl to paties proceso pavasarį keliuose ištrupa asfaltas ir atsiveria duobės: „Viskas juda, kai vanduo užšąla ir atšyla daug kartų“.

E. Strupaitis savo ruožtu atšovė, kad vanduo užšąlą ne plyšiuose, o ant lango viršaus.

„Jeigu jis stovėtų kaip butelyje, tada turėtų plečiamosios jėgos“, – teigė jis.

http://www.delfi.lt/verslas/energetika/sumanus-auksarankio-patarimas-kaip-per-salcius-sandarinti-langus.d?id=70092628

 

Verslo žiniose perskaitėm įdomų straipsnelį apie mūsų katilo nuotykius Jakutijoje. Na taip, ten ne mes gaminam, tačiau katilas  pavadintas „Liepsnelė“, buvo gaminamas pagal mūsų licenciją. Kodėl „buvo“? – Verslas yra verslas, nieko asmeniško, verslininkai vartosi, kaip išgali, todėl mūsų licenciatai pradėjo mūsų išradimą perpatentuoti, priderindami įvairius papildymus. Ir tai labai puiku, kai gamintojai daiktą tobulina, norėdami padaryti jį geresnį, na ir mokesčių naštą palengvinti. Šiandien visi mūsų licenciatai sėkmingai veikia savarankiškai, o mums džiugu stebėti jų sėkmę. Tik šiek tiek liūdnoka, kad nėra tarpusavio bendradarbiavimo, nes būna taip, kad kiekvienas tiriame ar kuriame tą patį dalyką, kai galėtumėm tarp savęs tyrimo ir tobulinimo darbus pasiskirstyt.

Kai atsirado šis katilas, jam abejingų nebuvo – vieni žavėjosi, kiti netikėjo, kad malkos gali degti nuo viršaus, o treti pyko dėl netikėtai, kaip iš kanapių išlindusio konkurento. Dar ir šiandien, pasitelkus sanktechnikus ir net prekybos salonų darbuotojus, mūsų gaminiai peikiami. O tradiciniai tiesioginio degimo katilai ir židiniai pradėta vadinti viršutinio degimo įrengimais, taip užgožiant mūsų katilui parinktą viršutinio degimo būdo pavadinimą. Todėl dažnai pirkėjas suabejoja ir pasirenka vargti su, kokios nors garsios firmos, tradiciniu katilu, nes dar ir šiandien, kaip Baškirijoje yra netikinčių, kad malkų įkrova gali įsidegti nuo viršaus.

Labai šilta skaityti verslininko nuotykius Jakutijoje., nes jie tip top panašūs į mūsų prieš 16 metų Lietuvoje.

Tuo pačiu ir mes galime pasigirti, kad gaminame šiuos katilus Santk Peterburge (Rusijoje) ir Ukrainoje.

Nesąžininga būtų vien girtis, nes niekas neapsieina be problemų, mes taip pat turime –  net ir nevykusiai, kokio nors nagingų rankų meistro pagamintas mūsų katilas visada veikia pranašiau už tradicinius, todėl esti plačiai padirbinėjamas: https://www.google.lt/search?q=bubafonia&espv=2&biw=1097&bih=551&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ved=0ahUKEwj3sZT0rMXMAhWhDZoKHaEtAR0QsAQIGQ

Ir liūdnai stebime klaidas, kurias darėme patys, pvz.: oro skleidikas daromas toks, akcentuojant, kad liepsna nukreipta į katilo sieneles geriau atiduoda šilumą, o kad išskirstant ir intensyviai aušinant liepsną blogai sudega smalkės, dėl ko katilas būna mažiau efektyvus ir  labiau teršia aplinką, tai nė motais.

Tą mes jau seniai supratome ir naudojame degimo kameros stabilizatorių, kuris degimo liepsną, smalkes ir orą koncentruoja į centrą, kad rastų vienas kitą geroje vietoje susijungti, kur žarijos veikia, kaip katalizatorius.

Valdyti verslą per atstumą nepaprasta – jei Ukrainiečiai stebi ir priima kiekvieną mūsų patobulinimą, tai Sankt Peterburge (iš rusų pusės)  jaučiasi ignoravimas ir aplamai kokybės nepaisymas – katilus juk vis vien išgraibsto. Sankt Peterburgo (Rusijos) partneriai išsiprašę išimtinės licencijos, labai aktyviai reklamavo gaminį, neleido net lietuviškų gamintojų ir aktyviai baudė piratinius. Tačiau nežinia kaip, per Jakutijos  valdžios autoritetus ar prišnekinę mūsų partnerius, mūsų verslininkai vis tik kliūtį įveikė. Šaunuoliai, kad naudojasi atlaidžių nekaprizingų vartotojų rinka. Netrukdykime jiems,  nes pasaulis platus.

Šiandien katilus krauname į jūrinius konteinerius, tačiau kur plaukia nesinori girtis, nes mūsų verslininkai ypatingi tuo, kad mėgsta brautis pramintais takais. O ir mus vis dar valdo primityvumas – pabūti vieniems, be „Konkurentų“. Nes būna dar ir taip, kad jų dileriai grasina  tais patobulintais patentais mūsų dileriams, nepaisydami, kad ir kiek pritobulintas, tačiau vis vien tai mūsų katilas su viršutiniu oro padavimu ir kuro įkrovos degimu – būdu, kuris naudojamas šimtmečius žvakėje. Būdu, kurį mes pritaikėme veikti uždaroje degimo kameros aplinkoje. Mes savo dilerių užsieniuose prašome nepeikti mūsų „Konkurentų“, mat tai kenkia visapusiškai – vartotojas pasiruošęs pirkti tokį neįprastą gaminį, kad ir kaip išgirtą kaimyno, išgirdęs neigiamus atsiliepimus, nepaisydamas, kad pats peikėjas gamina tuos pačius katilus įjungia atsargumo mechanizmą ir pasirenką tradicinį, su kuriuo vėl vargsta, o mes su „Konkurentu“ netenkame pirkėjo. Vis dar tikimės, kad išmoksim verslo etikos ir padorumo, kad nereiks emigruoti , o vis daugiau ir daugiau emigruos mūsų gaminiai, atnešdami naudos, valstybei, darbo vietų ir uždarbio darbuotojams, na ir truputėlį verslininkams, kurių pranašumas prieš kitus tas, kad gyvena svajone, kad kada nors turės daug pinigų.  O turės tik tada, kai mažiau konkuruos su kaimynais, tačiau daugiau su tų šalių kur nesėkmės atveju emigruojam.

Kiekviena veikla svarbi. Ir ta kurios produktu naudojamasi valstybės viduje. Tačiau prisiminkim – vis tik pagrindinis žmonijos vystymosi šuolis prasidėjo tada, kai namudinis ūkis išaugo į prekybą tarp genčių ir plėtėsi. O įsitikinimui, kad eksportas naudingiau, tereikia palyginti valstybes – tose, kurių žmonės nuo seno kūrė gerus daiktus ir juos eksportuoja, gyvenimas neginčijamai aukštesnio lygio. Todėl, jei pirksime savo gamintojų produkciją mano kaimynas versis geriau, turės galimybę augti vystyti verslą ir eksportuoti. Tai mes galime. Ir lietuvio katilų gamintojo pavyzdys tai įrodo.

Žinoma, reikia sukurti geresnių daiktų. Ir čia visada mums paliekama šansų. Tam pateiksime savo pavyzdį, kaip vienu ką tik  pasinaudojome.:

Iš ten kur emigruojame užvertė mūsų rinką iš užsienio granuliniais katilais, tačiau keista, visi tokie, lyg nėra žemės traukos ir kuro granulės pačios nečiuožia žemyn – todėl katilai agregatai turi po kelis  granulių transporterius, monitorius ir procesorius, dar visokių saugumo priemonių, nes tokiose sudėtingose mėgėjiškose konstrukcijose, neįmanoma pasiekti sandarumo, dėl ko  vyksta transporterių ir bunkerių gaisrai, todėl ir reikalingos brangios saugumo sistemos. Nors peršasi mintis, kad šiandien daromi sudėtingi gaminiai tam, kad padėti saviems gamintojams – darbo turi elektronikos, visokių pavarų ir daviklių gamintojai, sudėtingų sistemų derintojai ir prižiūrėtojai. Štai kodėl pamirštas geras posakis: „sudėtingas mechanizmas – mėgėjiškas“

Mes išsiaiškinome, kad dėka žemės traukos, granulės pačios puikiai slenka degimo vieton tam tikru kampu. O sandariai pagamintas ir hidrauliškai išbandytas granulių kuro bunkeris ir jungtys neleidžia budėjimo režime kilti gaisrui. O kai kūrėme šilumokaitį, tai sakėme sau, – mes nenorime kopijuoti, nes mes kietesni už kitus, mes lietuviai. Ir vietoj paplitusių apvalių vamzdžių šilumokaičio padarėme iš keturkampių, juk keturkampio perimetras didesnis, Dabar lagamino dydžio šilumokaitis dirba taip, kaip didžiulio užsienietiško agregato. Taigi, sukūrėme neįprastą, tačiau nesudėtingą, keistą, tačiau neprastą katilą ir sau, ir eksportui.

saslykine

Kuo kvėpuojame? Kas šalia mūsų kvėpuoja?

Nors mus supa oras, kvėpuojame juo, tačiau kartais nesusimąstome apie jo ypatumus ir norus: Pasidžiaugiau, kad pagaliau užsandarinau rūsio plyšius, katilinę ir laimingas užkūriau katilą. Tačiau džiaugsmas išblėso – katilas netraukė. Iš malkinės parnešiau sausų skiedrų, žiūriu katilas veikia net ūžia.

Tačiau neilgai džiaugiausi – katilas ir vėl sustojo. Tada įkroviau sausų skiedrų kosėdamas į jas pūčiau, kol katilas pradėjo veikti. Tačiau, o varge, iš ventiliacinės angos, kuri vėdina katilinę traukdama iš palubės orą, pradėjo virsti dūmai. Parkritęs ant grindų, kad dūmai negraužtų akių, ilgai galvojau, kol sumaniau, kad katilinėje maža oro, todėl katilas traukia orą iš tos šalia dūmtraukio esančios vertikalios šachtos žemyn, o kartu virš kraigo pasiurbia dūmų. Duosiu katilui oro, – sumąsčiau ir atidariau katilinės duris į namą. Katilas pradėjo veikti, tačiau džiaugtis tuo neteko, nes priešingai, nei tikėjausi po tų sandarinimų kambariuose patapo vėsiau.

Ilgai sėdėjau vienmarškinis katilinėje mąstytojo pozoje ant kaladės, atsirėmęs į kirvio kotą, galvodamas, kodėl katilinėje patapo šilčiau, o kambariai atvėso? Pagaliau suvokiau, kad nors kambariai keliolika kartų didesni, nei katilinė, tačiau juose niekas oro negamina, jis iš išorės į namą nori patekti per kvėpuojančias sienas ir mažiausius plyšelius , o dėl didelio namo sienų ploto nesandarumų susidaro tiek, kad oro pakanka visoms ventiliacijos angoms ir katilui , kad veiktų. Dėka pasiskirstymo per visą sienų plotą šalto skersvėjo nesijaučia, tačiau būstas delikačiai ir paslaptingai atvėsta.

O kiek to oro mano namas siurbia? Su žibintuvėliu pašviečiau į visas ventiliacijos angas ir apstulbau – pro groteles apdulkėję voratinkliai nuo oro srauto plazda horizontalūs, o pabarškinus atplyšta ir šauna aukštyn, nešami pačio šilčiausio palubių oro, dar pridėkim katilo trauką ir įjungtą gartraukį – mano namas siurbia orą, kaip banginis. Ar žmogui tiek reikia? Žinoma, kad ne. Tačiau kodėl net ir žiemos metu tenka vėdinti namą pravėrus langus?

Taigi, prisiminiau namo statybą, kokias ir kaip kvepiančias medžiagas dėjau į sienas, kaip plėveles klijavau lipnia juosta, kaip elektrikai ir santechnikai vėl sienas gręžė, ardė, varžtus suko taip visus sandarumo lūkesčius palaidodami. Teko pripažinti, kad net ir po papildomo visų tokių vietų sandarinimo namas nėra toks sandarus, kaip norėtųsi, o jei būtų sandarus tai atsitiktų, kaip katilinėje – katilas neveiktų, neveiktų ir savaiminė ištraukiamoji ventiliacija.

Tokia ventiliacija, jei aš ją teisingai pavadinau, naudota nuo seno – jurtose, vigvamuose dūminėse pirkiose, dar ir šiandien didelė dauguma gyvename būstuose su tokia ventiliacija.

Savaiminė ištraukiamoji ventiliacija vertikaliais kanalais ir jos ypatumai

Untitled-1

Privalumai:

nereikia ventiliatoriaus naudojančio elektros energiją. Būtina prie dujinio katilo, kad patikimai pašalinti netikėtą gamtinių dujų nuotėkį.

Trūkumai:

šalinamas šilčiausias oras iš viršaus. Patalpoje slėgis patampa žemesnis nei lauke, todėl: Iš lauko oras veržiasi pro kvėpuojančias sienas ir plyšelius kartu su žiedadulkėmis ir visokiomis linkusiomis plėkti medžiagomis, taip pat ir kitokiais ore esančiais dalykais, o rūsyje iš žemės patenka rodonas ir viskas kaupiasi sienose ir nesandarumuose. štai kodėl po kiek laiko rūsiuose aptinkama padidėjusi radiacija, o patalpas vis dažniau tenka vėdinti atvėrus langus, nes galiausiai, kaip ir persisotinęs filtras, taip ir sienos pradeda patalpą teršti. O name su šiuolaikinėmis apšiltinimo medžiagomis, su ištraukiamaja ventiliacija į patalpas nuo pirmų dienų plūsta boro, rišiklių, degimą slopinančių, bei kitokių medžiagų garai, kvapai ir dulkės, esančios šiltinimo medžiagose, o vėliau pasipildo pelėsiu nuo sienose besikaupiančių organinių medžiagų.

Vertikalūs traukos kanalai taip pat aplimpa organinėmis medžiagomis, tad kartais užkūrus židinį ar įjungus gartraukį nepakanka oro pritekėjimo pro plyšius ir kvėpuojančias sienas, todėl oras traukiamas pro vertikalius ortakius žemyn, kartu su pelėsiu, o dažnai ir su židinio dūmu nuo stogo.

Kitas trūkumas išryškėja paspaudus speigui: nuo šalto oro langų tarpinės kietėja ir traukiasi – speigui nukritus tarpinės vėl atgauna sandarumą.

Galima tik spėlioti, kas vyksta tarp šiltinimo medžiagų sujungimų, juk polistirolas ir visokie poliuretaniniai sandariklai sudaryti iš burbuliukų, kuriuose esančios dujos nuo speigo, ko gero, taip pat traukiasi?

O jei patalpose būtų didesnis slėgis nei lauke ar nepasikeistų į gerą pusę neigiami dalykai?

Kaip pasikeitė gyvenimas name sudarius pliusinį slėgį?

image004

Sunaudojama mažiau kuro, nereikia papildomai atvėrus langus vėdinti patalpų, ant baldų nesikaupia dulkės, anūkas pamiršo alergiją, seneliui atsistatė širdies ritmas, ir visa tai dėl to, kad pliusinis slėgis iš vidaus šiltinimo medžiagų kvapus ir visą pripuvusią ir pripelijusią sienose bjaurastį stumia ir šalina į išorę.

Keista, kad pučiant orą į vidų sumažėjo kuro sunaudojimas? Nieko keisto, ištraukiamosios vertikalios angos name yra gerokai galingesnės ir intensyviau atvėsina vidų nei 15W įpučiantis orą ventiliatorius. Negana to pastebėta, kad ištraukiamųjų angų šalinančių šilčiausią palubių orą galia didėja didėjant šalčiui, akivaizdu, kad dėl kietėjančių langų tarpinių, besitraukiančių polistirolo, poliuretaninių sandariklių ir nuo to didėjančių plyšių. (pvz.: spaudžiant speigui langų tarpinės kietėja ir traukiasi, ir kuo daugiau šalto oro traukiama pro langą į vidų, tuo labiau didėja plyšiai. Tačiau, jei būste sudaromas pliusinis slėgis, sukietėjus tarpinei pro plyšelį bando veržtis šiltas oras, kuris sušildo ir atstato tarpinės plastiškumą.)

Oro įsrūvimo angas padariau palubėje, taip jis vidun patenka dalį šilto palubių oro nuspausdamas žemyn ir pats sušilęs.

O visas palubių ištraukimo angas užsandarinau. Maniau, kad tualete, be viršutinės ištraukimo angos nesikeis oras ir nesišalins sunkiosios blogo kvapo molekulės. Keista, tačiau klozeto patalpos oras patapo švaresnis, nes nekeliamas pro nosį nuo apačios blogas kvapas aukštyn, o yra likę plyšelių grindyse, pro kuriuos ir keičiasi oras. Tiesa, gali būti, kad palaipsniui plyšeliai užaks (kaip užanka gartraukio filtras) ir teks angas padaryti išorinėse sanitarinių patalpų sienose.

Ventiliatorių įpūtimui įtaisiau 15 W, o medžiaginį dulkių filtrą nupirkau virtuvinių gartraukių skyriuje.

Vertikalų ortakį išvaliau ir išploviau. Jei neplausiu filtro, šis užsiteršęs terš ortakį blogau kvapu, o tada vėl teks plauti oro vamzdžius.

Su šiuolaikine rekuperacine ventiliavimo sistema, taip pat esu susidūręs praktiškai, taip pat šį tą teko taisyti:

Mūsų naujos biuro patalpos, aprūpintos šiuolaikine rekuperacine ventiliavimo sistema gausiai siurbė dulkes iš gamybinio cecho, kol nesusiprotėjome sureguliuoti vėdinimo sistemą taip, kad slėgis biuro patalpose pataptų pliusinis. Tačiau ilgainiui išryškėjo, kita problema: užsiteršė ilgi ventiliacijos kanalai, o tada filtrą keisk nekeitęs – dvokas neišpasakytas, o kai reikia patalpas pastoviai vėdinti atvėrus langus – visa rekuperacija šuniui ant uodegos.

Gal tik mūsų biure buvo ta problema, tačiau tikėtina, kad rekuperacinių ir kitokių vamzdinių ventiliacijos sistemų projektai ir instrukcijos visada reikalauja sureguliuoti jas taip, kad būtų patalpose pliusinis arba neutralus slėgis, o jos pačios sudarytos taip, kad įmanoma nesunkiai išvalyti nuo susikaupusių neskaniai kvepiančių dalykų.

Perdarymą sumaniau tada, kai anūkas paporino, jog paskutiniu metu kompiuteriuose, kad išvengti dulkių kaupimosi, sudaromas pliusinis slėgis. Paieškojau informacijos „pliusinis slėgis patalpose“ – nieko neradau. Gal blogai ieškojau.

Todėl po perdarymo sėkmės nusprendžiau patirtimi pasidalinti. Dar nenumanau, kas laukia po kelerių metų – gal sienose užšals išstumiama drėgmė Gal per vasarą sienos nespės išdžiūti ir jose augs pelėsis ir kitokie dalykai. Tegul auga, man tas jau nekenkia.

Ateityje žadu įsitaisyti rekuperacinę vėdinimo sistemą, tik kol kas tomis sistemomis negaliu pasitikėti, nes įvairių gamintojų rekomendacijos labai skiriasi, pvz.: vieni siūlo orą keisti 1-2 kartus per parą, kiti kas valandą, Kitas dalykas, kad nuo 20ºC šalčio rekuperacinis vėdinimas sustabdomas – lyg tada nereikia kvėpuoti.

Tose prieštaringose rekomendacijose matau tokią logiką.: Jei vėdinimo sistemai reikia šalinti ir sienų kvėpavimą, tai tikrai reikia orą keisti, kas valandą.

Jei vėdinimo sistema patalpose palaiko nors neutralų slėgį, ir iš sienų nepatenka kvapas, tada pakanka orą pakeisti rečiau.

O kai spaudžia speigas nuo kurio visos medžiagos traukiasi taip, kad net tvoros pyška, o namas pradeda vėdintis per didėjančius plyšius – rekuperatorius patampa nereikalingas, ypač jei vėjuota.

Tai tiek. Viską patyriau praktiškai, o praktikas negali nekalbėti. Geras dalykas, kad visada, ką pastebi praktikai, teoretikai tam sukuria teorijas ir reikalingus skaičiavimus.

Tikėtina, kad nieko naujo nepastebėjau ir yra tokių vėdinimo sistemų, kurios netraukia iš sienų pelėsio, o per speigus palaiko langų tarpinių savybes, kad nereiktų sandarinti jų užšaldant susidariusius plyšius, purškiant į juos vandenį.

kepsnine aukuras 1

Laikiklis

Kambario termostatas

Stebėjome du kambario termostatus, kai vienas tradiciškai pritvirtintas prie sienos (vidinės), o kitas 7 cm toliau nuo sienos.
Jei kambario termostatas neišjungia šildymo, o šiluma reguliuojama radiatorių termostatais, tai nusistovėjus stabiliai kambario T, toliau nuo sienos esantis termostatas rodo visu laipsniu žemesnį skaičių. Taip pat ir vakare išjungus katilą, kambario termostatų skaičiams mažėjant, nuo sienos atitolęs termostatas rodo 1 °C mažiau. Tačiau įjungus ryte katilą ir kylant šilumai, termostatų rodikliai tampa lygūs, kol nenusistovi stabili šiluma kambaryje. Taigi, kambario termostatas tiksliau ir operatyviau veikia būdamas per atstumą nuo nuo sienos.
Kambario termostatai buvo stebimi ant vidinės sienos. Nežinome kaip veiktų esant jiems ant lauko sienos.

virykle 1

Akumuliacine talpa

Akumuliacine talpa

Akumuliacine talpa

armatura

lovines sijos

apvalus strypai

aliuminio_kvadratiniai_stripai

Kalėdinis stovas eglutei

Eglutės stovas didelis

Metalo pjovimas

Metalo kirtimas

Valcavimo stakles

SUVIRINIMAS  PUSAUTOMAČIU

p42429b

kontaktinis suvirinimas

Kiti metalo darbai

1

2

Kaėdinė dovana

Žaisminga ir originali dovanos idėja arba būdas individualumui išreikšti! Šiandien Jums siūlome įsigyti vardinę šašlykinę už puikią kainą.

Gyvenimas žavus tiek, kiek jį stengiamės tokiu padaryti! Kūrybiškas požiūris į gyvenimą – tai puikus būdas išvengti streso padarinių ir linksmiau žiūrėti į kasdienybę. Juk šypsena ir teigiamos emocijos puošia kiekvieną!

Šiandien siūlome įsileisti naujų vėjų ir išreikšti savo išradingumą žaismingumą. Nustebinti mylimus žmones originalia dovanėle. Pasinaudojus šiuo pasiūlymu, Jums priklausys šašlykinė su jūsų sugalvotu užrašu, logotipu, paveikslėliu – tai originali dovana draugams, kolegoms, artimiesiems Šv. Kalėdų  ar Naujųjų Metų proga.

Siūlomų šašlykinių ypatybės:

  • Šašlykinė pagaminta iš karštai valcuoto plieno, kurio storis yra 2.5 mm .
  • Plienas padengtas specialiais iki 1000 C karščio atspariais dažais.
  • Šonuose išpjausime Jūsų norimą užrašą, logotipą ar paveikslėlį.
  • Ji yra ne tik graži ir išskirtinė bet ir pravarti leidžiant laiką gamtoje.
  • Šašlykinė yra labai paprastai išardoma ir vėl surenkama, todėl yra itin kompaktiška ir neužima daug vietos.
  • Naktį užsidegus ir vakarojant sukuria jaukią atmosferą.
  • Tekstas gali būti lietuviškomis ir rusiškomis raidėmis;

Pasitelkite vaizduotę ir, rodos, paprasta idėja taps tikru meno kūriniu! Ant šašlykinių galėsite parašyti savo vardą, pravardę ar tiesiog smagų trumpą užrašą. Jūsų išrinkta šašlykinė bus asmeniška ir originali, tokia, kokios neturės niekas kitas!

Standartinė šašlikinė – SPAUSTI ČIA

Išrenkama šašlikinė – SPAUSTI ČIA

Idėjos užrašams – PARSISIŲSTI

Užsakymai priimami telefonu: +370 656 08961, +370 5 2551763
El.paštu: info@stropuva.lt
Adresas: Verkių g. 50, LT-09109

 

Baseino uždanga, pavėsinė (paviljonas) šildo vandenį baseinui, lauko kubilui, buičiai.

       Šiandien jau populiaru šildyti buitinį vandenį su saulės kolektoriais. Tam tereikia ant stogo užkelti, nors ir brangius, tačiau tik 2 – 3 saulės kolektorius ir sujungti sistemą. Bet kol kas nesiryžtame saulę pakinkyti vaikų baseino ar didelio 20 – 40 m kubinių metrų baseino, ar kubilo pašildymui, nes kolektorių reikės kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau. Kolektoriai gaminami iš vario ar aliuminio metalų, kurie netinka kontaktui su chloruotu baseino vandeniu, todėl tektų naudoti nerūdijančio plieno šilumokaitį ir papildomą siurblį.
Mes pigiau įkinkėme saulę baseino pašildymui sumanę, kad tereikia patį stogą padaryti, kaip saulės kolektorių, nereikia šilumokaičio ir papildomo siurblio, tereikia elementus stoge padaryti iš nerūdijančio plieno, kad baseino siurblys tiektų filtrui vandenį per stogą. Taigi:
Virš baseino sumontavome vieno šlaito pavėsinę.
Tarp jos gegnių įmontavome visas medžiagas, kurios yra saulės kolektoriuje (juoda šiluminė izoliacija, nerūdijančio plieno gyvatukai, stiklas).
Gyvatukus sujungėme lygiagrečiai ir per juos baseino siurblys pumpuoja išfiltruotą vandenį.
Tris šonus uždarėme stiklu.
Viename šone įtaisėme berėmę stiklo durų sistemą.

Per antrą rugpjūčio savaitę šis saulės stogas 35 kubinių metrų tūrio baseiną įšildė nuo 23 iki 30 laipsnių. Nors pradžioje per naktį baseinas 2 – 3 laipsniais atvėsta (šiluma išsisklaido žemėje ir vandens paviršiuje), tačiau per saulėtą dieną vanduo įšyla 4 laipsniais. Gruntui po baseinu šylant naktimis baseino vanduo vis mažiau atvėsta, o nesaulėtomis dienomis dėka įšilusio grunto vanduo ilgai išlieka šiltas.

Nors saulės stoge nėra superlaidžių anoduotų medžiagų ir vakuumuotų technologijų, tačiau jis yra ne mažiau ekonomiškas, nes per stogą cirkuliuodamas vėsus baseino vanduo efektyviau atima šilumą. Naudojant varinius kolektorius tektų tiekti karštą vandenį, kad susidarytų temperatūrų skirtumas šilumokaityje, dėl ko nukentėtų efektyvumas. Kita vertus kolbiniai kolektoriai išnaudoja tik du trečdalius stogo, plokštieji kolektoriai taip pat ne visą stogo paviršių išnaudoja, nes tarp jų būtini montavimui reikalingi tarpai. Mūsų atveju visas stogas išnaudojamas saulės spindulių priėmimui, kas kompensuoja nerūdijančio plieno mažesnį laidumą ar kitokį nepranašumą prieš aukštų technologijų saulės kolektorius.
Įmanoma, bus pigiau ir gražiau, dalį stogo nukreipti buitinio vandens ruošimui, nei montuoti papildomus pirktinius elementus.

Laukiame užsakymų. Mokame ir norime Jums sumontuoti saulės stogą.

20150625_06430520150625_06442220150625_07482420150705_08555020150724_07093820150809_1043423 420150809_104342      2

Katilas - boileris

Vilniuje  Tautų mugė neišvengė rekordo. Šeštadienį Lukiškių aikštėje kelios dešimtys kepėjų iškepė ilgiausią šašlyką.

Ilgiausias, tikėtina – ir gardžiausias šašlykas buvo suvertas iš daugiau nei 2 tūkstančių vištienos šlaunelių gabalėlių. Jį vėrė ir kepė Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos grilio meistrai ir virtuvės šefai. O jų ties kepsninėmis išsirikiavo vos ne dvi dešimtys.

Šašlykas buvo išskrudintas ant 100 metrų ilgio iešmų. O žarijos ruseno kepsninėse, kurias pagamino įmonės „Stropuva“ meistrai.

Iškeptu šašlyku šeštadienio popietę buvo vaišinami visi mugės lankytojai, kurie tik norėjo paragauti rekordinio vištienos vėrinio.

downloaddownload (4)download (3)download (2)download (1)

 

kepsnine rukykla

Sndarinimo (įkamša)

 

kubilo krosnele

Granulinio katilo durelės

Oro skirstytuvas su stabilizatoriumi

1m

  • Tvirta ir ilgaamžė gaminama iš aukštos kokybės 6 mm plieno.
  • Pasižymi unikaliu oro padavimu, todėl yra užtikrinamas labai greitas pirties užkaitinimas, o temperatūra yra palaikoma minimaliomis malkų sąnaudomis.
  • Užtikrina tolygią šilumą ir didelį garo kiekį.
  • Naujoviška pakuros konstrukcija leidžia efektyviau sudegti malkoms, mažiau teršiama aplinka.
  • Galima prijungti vandens pašildymo baką. Vandens pašildymo bakelis gaminamas iš nerūdijančio plieno ir yra ilgaamžis.

TECHNINIAI DUOMENYS

Pirties tūris m³ (nuo – iki)8 – 24*
Šiluminis galingumas kW (nuo iki)10-24*
Krosnelės plotis mm480*
Krosnelės gylis mm675*
Krosnelės aukštis mm1200*
Reikalingas akmenų kiekis kg120*
Išorinis dūmtraukio skersmuo mm155*
Vandens pašildymo bakelio svoris kg15*
Svoris (be akmenų ir be vandens pašildymo bakelio) kg90*

*Gaminį galime pagaminti pagal individualų užsakymą: norimų išmatavimų, reikiamo galingumo ir konfigūracijos, durelės gali būti su stiklu.

DĖMESIO! – SAUGŪS ATSTUMAI

Mažiausi leistini saugūs atstumai iki degių konstrukcijų:

  • iš šono – 500 mm,
  • iš galo – 500 mm,
  • iš viršaus – 1200 mm,
  • iš priekio iki pakuros durelių – 1000 mm.

*Pristatysime nemokamai į visus Lietuvos miestus, išskyrus Neringos regioną.

bio-naujiena_1Atsižvelgiant į visdidėjantį poreikį šildytis ne tik malkomis, bet ir pjuvenų briketais, granulėmis, medienos skiedromis, po ilgų bandymų laboratorijoje gimė naujas mūsų gaminys – bio kuro katilas STROPUVA “BIO”. Šis naujos kartos katilas užtikrins jums konfortišką šildymą.

Privalumai:

Alternatyva – neturite sausų malkų, galite naudoti kitą bio kurą – pjuvenų briketus, granules, medienos skiedras.

Patogumas – neturite vietos ar laiko kapoti, džiovinti, sandėliuoti malkas. Šis katilas pritaikytas kūrenti kitu bio kuru, kuris neužima daug vietos ir jo nereikia ruošti iš anksto.

Komfortas – jūs norite su šeima išvažiuoti savaitgalio atostogų ar aplankyti giminaičius, draugus, šis katilas užtikrins jums, kad namas bus šiltas net jums grįžus.

Ekonomiškumas – jums nereikia investuoti į labai brangų katilą, kurio ilgas degimo laikas. Granulių įkrova šiame katile degs iki 4 parų. Tai ko gero pigiausias katilas rinkoje, kurio įkrovos degimo laikas granulėmis siekia 4 paras.

Patikimumas – katile nėra imantrios elektronikos, automatikos, sudėtingų mechanizmų, kas galėtų sutrigdyti katilo veikimą.

Efektyvumas – katilo unikalus oro skirstytuvas su oro stabilizatoriumi užtikrina tolygų bei efektyvų bio kuro degimą bei išgauna maksimalią šilumos energiją

Ekologiškas – katile sudegęs kuras – pelenai, gali būti panaudoti kaip trąša dirvožemiui praturtinti mikroelementais.

Kompaktiškumas – užima nedaug vietos katilinėje.

Ilgaamžiškumas – mūsų gaminami katilai tarnauja jau 15 metų.

Daugiau informacijos

 

Gera naujiena apie naujovę

Lig šiol mūsų katile senoviška sklendė
Valdė degimui tiekiamą orą,
Tačiau mūsų ambicijos visados auga,
Todėl atsiranda vis daugiau norų:

Norim, kad katilas dar geriau dirbtų –
Pamiegojęs, kol šilumos nėra kur dėti.
Kas suorganizuos sklandžiai viską?
Tai šis daikčiukas, siūlom domėtis:

Galvos nekvaršinę – paspausit mygtuką
Įvyks stebuklas – pradės mastyti,
Mikrovaldiklis iš silicio sutvertas.
Patikėkit, daikčiukas dėmesio vertas.

valdiklis elektroninis_3

Valdiklio įrangos komplektą sudaro: 1 – oro padavimo kanalas, 2 – oro sklendė, 3 – laikiklis, 4 – oro sklendės pavara, 5 – ventiliatorius, 6 – valdiklis

Valdiklis turi:

  • Paleidimo ir stabdymo mygtuką – įjungiamas/išjungiamas valdiklis;
  • Pauzės perjungiklį – nustatomas katilo užgesimo laikas 10 min iki 5 h.
  • Programų perjungiklį – išrenkama valdymo programa skirtingai kuro rūšiai;
  • Ventiliatoriaus valdymą – įjungiamas/išjungiamas ventiliatorius;
  • Cirkuliacinio siurblio valdymą – įjungiamas/išjungiamas siurblys;
  • Oro sklendės pavaros valdymą – reguliuojamas oro sklendės nustatymo kampas 0-90;
  • Kambario termostato pajungimą – siunčia signalą vykdyti pauzę;
  • Temperatūros jutiklį – matuoja katilo vandens temperatūrą;
  • Akumuliatorių – dingus elektrai, uždaroma oro sklendė.

Veikimo principas – Valdiklio pagalba yra valdomas katilo degimo procesas. Prišilus patalpoms, katilas yra užgesinamas nustatytam laikui nuo 10 min – 5 h. Po pauzės katilas užsikuria ir toliau tęsia darbą.

Privalumai:

  • sumažėja kuro sąnaudo;
  • pailgėja degimo laika;
  • pasiekiamas auštas degimo ir užgesinimo efektyvumas;
  • komfortiškas – pilnai automatizuotas kūrenimo procesas.

STROPUVOS VALDIKLIS – TIKRAI VERTA RINKTIS !!! ŠILUMA BE RŪPESČIŲ !!!

ŠTAI TAIP JUMS PROTAUJA IR PROTAUJA IŠ SILICIO PAGAMINTAS MIKROVALDIKLIS !!!

Daugiau informacijos

Siūlome pasidomėti ir mūsų gaminiu. Jau 14 metų gaminame buitinį kieto katilą kuriame kuro įkrova įkuriama nuo viršaus ir nuosekliai dega žemyn, panašiai, kaip žvakė. Kodėl tokį? Kad įkuriant katilą nereikia lenktis? Tai žinoma privalumas, tačiau kartą kas mėnesį vis vien teks pasilenkti prie apatinių durelių išvalant pelenus. Tai gal dėl to, kad kuras dega ilgiau? Dalinai dėl to, tašiau pagrindinė priežastis dėl ko vartotojai būna patenkinti mūsų gaminiu, tai mažesnis kuro sunaudojimas, mat pastebėta, kad ne tik žvakė, bet ir degtukas laikomas degančiu galu aukštyn dega keleriopai ilgiau, todėl tą patį kiekį žvakių įdegti degtukų reikia mažiau, o tai reiškia ir ekonomiškiau.
Taip ir mūsų katile degios dujos generuojamos ne iš visos įkrovos, bet tik iš nedidelės viršutinės dalies, priklausomai nuo energijos poreikio ir oro padavimo kiekio.

(Tokio nuoseklaus ir ekonomiško malkų kūrenimo neįmanoma įgyvendinti, kai malkos užkuriamos kaip lauže, tada nors ir ribojamas oro padavimas, tačiau iš apačios karštis kyla viršun ir nevaldomai generuoja daug dujų, kurioms sudegti trūksta oro. Tiesa, paduodant daug oro malkos dega ekonomiškai, tačiau intensyviai, deja kad išsaugoti šį privalumą būtini kaupikliai kaupti perteklinę šilumą ir brangūs sudėtingi katilų aprišimo mazgai.)

Pastebėta, kad pavasariop saulėtomis dienomis ar atlydžių metu, kai energijos poreikis tarpais labai mažas, ir mūsų katilas dirbdamas ypač žemais režimais, malkas naudoja mažiau ekonomiškai. Šiluminio kaupiklio naudojimas nepasiteisino – šilumos tiekimo iš katilinės laikas neprailgėjo. Tačiau sulaukėme stebėtinai gero rezultato, kai vietoj kaupiklių sumanėme panaudoti pačias patalpas ir jose esančius daiktus, baldus grindis ir t. t. Kaip? Labai paprastai, tereikia sustabdyti katilą, kol nors vienu laipsniu atvės patalpos ir visi jose esantys daiktai, kad jie vėl priimtų šilumą, kol katilas veikia jam naudingu režimu. Todėl pavasarį, kai dienos saulėtos katilas užmiega visai dienai ir įsijungia tik vakare, taip sutaupydamas malkų dar visai parai, o kartais ir ilgiau.

Tam sukūrėme savo katilui elektroninį valdiklį, kurio dėka katilas dirba tik ekonomišku režimu, o namui įšilus uždaroma oro sklendė ir katilas neveikia. Per užduotą pauzę (nuo 1 val iki 6 val) patalpos kiek atvėsta, įjungtas katilas vėl dirba ekonomišku režimu, kol patalpos sukaupia šilumą.

Taip svyruojant patalpų temperatūrai vienu laipsniu, jos ir jose esantys daiktai tampa lyg ir šilumos kaupikliai padedantys taupyti kurą.

Valdiklis gali dirbti ir su programuojamu kambario temperatūros valdikliu, kuris persijungia pakitus temperatūrai vienu laipsniu, taip pat leidžia nustatyti dienos, nakties, savaitgalių ir kitokius težimus.
Dėka to, kad mūsų katile dega tik viršutinis sluoksnis malkų nuo viršaus žemyn, oro sklendei užsidarius, bet kokiu atveju, malkos užgesta be nuostolių.

Gerbdami vartotojo laiką valdiklį sukūrėme taip, kad jam tarnauti nereiks – jis tarnaus jums – tereiks paspausti vienintelį paleidimo mygtuką ir pasirinkti pauzės laiką, kurios metu katilas užmigs, o vėliau įsijungs.
Pirmam šimtui klientų užsisakiusių valdiklį teikiame nuolaidą – valdiklį parduosime ir sumontuosime už savikainą.

skirstytuvas

skirstytuvas

 

valdiklis elektroninis_3

 

valdiklis elektroninis_3

 

Elektroninis valdiklis

S20

S20

S40

Spizines groteles

groteles

Spizines groteles

groteles

Spizines groteles

groteles

Spizines groteles

groteles

sulciaspaude

Vasko lydituvė

Reguliatorius 1

niamdaras

Saslikine standartinė

SASLYKINE su 2 kojom

Šašlykinė - rūkykla

sulankstoma saslykine

Kepsninė - rūkykla - šašlykinė

kepsnine

Granulių konteineris

bunkeris

bunkeris

granuliu-degiklis-35

granuliu-degiklis

mazgas-c