Meniu

Žiūrėti produktai

Naujiena! „Ciels“ katilas

Ruslanas_Qdok 001 (002) Stropuva ir Ko (003)

 

image001 image003  image005
Matydami šį mūsų naują gaminį, Jūs stebitės tuo, kodėl kiti granulinių katilų gamintojai daro brangius elevatorius, dozatorius ir kompiuterius, lyg nežinotų, kad yra tokia žemės trauka ir granulės puikiai ir patikimai teka degimo vieton?
Gal geriau atsakysime, kodėl mes tokį padarėme:
Taigi todėl, kad gerbiame Jus, taupome Jūsų pinigus. Žinoma, neatmetame elektronikos svarbos mūsų gyvenime, naudojame ją ir mūsų gaminyje, tačiau ji minimali – tik du termostatai – vandens ir kambario. Pastarąjį galima rinktis paprastą, kelis eurus kainuojantį arba sudėtingą su savaitės programa ar net išmaniuoju valdomą.
Jei kiti gaminiai pristatomi didžiuojantis gausybe naujovių, tai mes didžiuojamės, kad sukūrėme gaminį, kuriam nereikia, neturi, nebūtina, nėra…:
Nėra nė vieno elevatoriaus – privalumas tas, kad nebūtini derinimai paleidimo ir eksploatacijos metu.
Nereikia dažnų degiklio valymų, naudojant net tamsias žievingas granules – nes naudojamas maksimalus oro turbinos slėgis, šalinantis iš degiklio pelenus, tam teko atsisakyti liepsnos galingumo moduliavimo – pakanka to, kad patalpoms įšilus kambario termostatas išjungia oro turbiną.
Nebūtina uždegimo sistema – pakanka rudenį užkurti degiklį primityviu būdu, na ir jei užges pasibaigus granulėms.
Nėra, kaip kituose tradiciniuose katiluose, masyvaus šilumokaičio – padarėme iš keturbriaunių vamzdžių kompaktišką ir racionalų – anot mūsų unikalų.
Nėra pelenų stalčiaus – jį atstoja nuimamos pravalymo durelės išdėstytos dugne – jas nuleidus, jose lieka pelenai, tereikia išnešti.
Nėra pavojaus, kad budėjimo režimu užsidegs granulių talpa, tačiau tai tik dėl teisingai padaryto degiklio ir sandarios granulių talpos – naujove to nederėtų vadinti, nes tvarka ir teisingumas nuo prigimties musyse.

           Mondros Taip pavadinome mūsų tradicinius katilus aprūpintus firminiu valdikliu. Valdiklis, gavęs signalą iš kambario termostato, delikačiai nutraukdamas oro tiekimą, su mažiausiais nuostoliais gesina katilą, o patalpoms atvėsus vėl paduoda orą.

Pritaikius valdiklį katilas ekonomiškumu prilygsta granuliniui kūrenant net pačias medžio, šiaudų granules ar bet kokius briketus, o jei įvertinti energijos išlaidas reikalingas granulių gamybai (siekia 10 – 30%), tai kūrenant paprastas akmens anglis arba malkas, mūsų tradicinis katilas ekologiniu požiūriu, už granulinius agregatus patampa ekonomiškesnis.

Tačiau ūkiniu ekonominiu požiūriu gali būti įvairiai – darbą su kirviu ir pjūklu prilyginant fitnesui, rezultatas bus vienoks, o vertinant kaip juodą apmokamą darbą – rezultatas kitoks.

Daugiau informacijos: Mondros

Rašome santechnikas, bet ne sanktechnikas todėl, kad kaip visada buvo iškraipyta istorija. Taip, iš tikro, pirmasis sanktechnikas žemėje buvo Prometėjas,  kuris buvo nubaustas už nesaugią ir nekokybišką paslaugą – atnešė degantį pagalį, nuo kurio nusvilo nagus žmogaus vaikas – reikėjo atnešti degtukus ir apmokyti, kaip saugiai naudotis.

Kaip anksčiau, taip ir šiandien – mes sanitarinių įrenginių montuotojai ir gamintojai gauname per kepenis, kai plyšus sujungimui ar vamzdžiui užliejamas butas ar sprogsta šildymo katilas.

Nors šiandien yra įvairių apsaugos priemonių, tačiau prieš 13 metų TUV technikos komisija prieš skirdama mūsų gaminiui CE ženklą, uždavė klausimus į kuriuos privalėjom atsakyti ir praktiškai įrodyti:

KL.: Kas bus, jei užsidarys radiatorių termostatai?

Ats.: Kyla sistemos ir katilo temperatūra, tada oro sklendė užsidaro, kuras be oro gesta , todėl jokių perkaitimų ir slėgio viršijimų nebūna – nieko pavojingo neatsitinka.

Kl.: Kas bus jei dings elektra?

Ats.: Jei vartotojas nenaudoja akumuliatorinio rezervinio elektros generatoriaus, tai sustoja siurblys ir katile kyla temperatūra, tačiau užsidarius oro sklendei kuras gesta. Kartais temperatūra pakyla aukščiau ir nuo perteklinio slėgio suveikia slėgio apsaugos vožtuvas, tačiau dėka to, kad visada, nepaisant sistemos ypatumų, išlieka gravitacinė cirkuliacija (apie 50ltr./h), taip pat paties katilo šiluminiai nuostoliai į aplinką (kai T90ºC apie 1,5kW), katilas gesta ir temperatūra krenta iki saugios, praktiškai visada į sistemą patenka 2 – 4 kW šiluminės energijos. Jokio pavojaus nebūna.

KL.: O jei oro sklendė užstrigs ar kas nors sugadins ir kuras degs?

Ats.: Tada katile kyla temperatūra ir slėgis, slėgiui pakilus virš 1,5 baro atsidaro apsaugos vožtuvas ir išleidžia garus, tada iš šildymo sistemos ir iš išsiplėtimo indo katilas vėl pasipildo vandeniu. Jei katilas dar pilnas kuro ir tas vyksta ilgai, tai išverda visas vanduo ir katilas kūrenasi be vandens, tai šiek tiek susilpnėja jo sienelės, kartais sugenda jungtys ir termometras, tačiau žmogui pavojaus nekyla.

KL.: O kas bus, jei vartotojas užsuks visas sistemos sklendes, sugadins oro sklendę, o vožtuvas neatsidarys nes jau daug mėnesių nebuvo prasuktas ir guma tvirtai prikepė, gali būti ir taip, kad užsuks ant slėgio apsaugos vožtuvo aklę ar pakeis vožtuvą į aukšto slėgio, netinkantį buityje eksploatuojamiems žemo slėgio katilams, užkurs kurą ir sėdės prie katilo nekreipdamas dėmesio į daviklio parodymus ir garsus?

Ats.: Tada slėgis katilo vidines sieneles sugadina, sugniuždydamas jas vidun, tačiau žmogui nieko pavojingo neatsitinka.

Tačiau jei Europos katilų standartuose draustų slėgio apsaugos vožtuvams daryti sriegius (aklei įsukti), ir reikalautų, kad jungtys aukšto slėgio vožtuvams būtų kitokios, nei žemo slėgio, tai tokia situacija būtų neįmanoma.

Štai po tokio mūsų pasiūlymo praėjo trylika metų, o jungtys tos pačios ir sriegiai aklei vožtuvuose styro, kaip styrojo.

Todėl mes, gaminantys aparatus, kurie padeda žmonėms išgyventi šioje rūsčioje planetoje, priversti patys galvoti apie protingų bei nelabai protingų žmonių ir jų turto saugumą.

Šiandien, kai pradėjome gaminti granulinį katilą su plokščiu šilumokaičiu, tiesiog neturime moralinės teisės, šią padėtį palikti, tokią, kokia yra.

Tam mūsų įmonė išbandė ir jau naudoja papildomą slėgio vožtuvą. Tai katilo sienelėje įtaisytas flanšas, kuriame varinė plokštelė atlaiko kiek žemesnį slėgį, nei leidžiama būti buitinam katilui, tačiau aukštesnį, nei esamas komplekte apsaugos vožtuvas. Taigi, net neatsakingiausiam, niekada neskaitančiam instrukcijų, vartotojui nebus pavojaus eksploatuoti katilą.

Kvailybiniai slėgio viršijimo atvejai labai reti, piktybinių nebūna, tačiau bet kokiu tokiu atveju naudinga vartotoją papildomai instruktuoti ar kitaip pagloboti. Todėl vožtuvas įtaisytas po apdaila ir pridengtas plokštele, kurios neįmanoma nuimti nepažeidus plombos.

Su mūsų gaminiu būsite saugūs, tačiau kiekvienas turi teisę rinktis, todėl jei Jums, kokiam garaže siūlys ypatingai stiprų katilą su storomis sienelėmis atlaikantį labai aukštą slėgį – pagalvokite, kodėl gi naudojami slėgio apsaugos vožtuvai, o buityje leidžiama eksploatuoti tik žemo slėgio gaminius?

Mondros

Mondros

kieto kuro katilaiŠildymo sistema yra būtinybė. Mūsų klimato sąlygomis be jos neapsieinama jokiame būste. Antra vertus, kiekvienas norime, kad už šilumą namuose reikėtų mokėti kuo mažiau. Įrengiant naują ar renovuojant seną šil­dymo sistemą, bene pagrindiniu užda­viniu tampa tinkamo šildymo įrengi­nio pasirinkimas. Jis turi būti kuo efek­tyvesnis ir taupesnis, t. y. turi užtikrin­ti namuose reikiamą temperatūrą, o jo naudojamo kuro ir priežiūros sąnaudos turi būti kuo mažesnės. Užtikrinti šilu­mą namuose gali daugybė įvairių šildy­mo sistemų (dujiniai ir kietojo kuro ka­tilai , elektrinio šildymo prietaisai, kros­nelės, židiniai ir t. t.), tačiau, pradėjus vertinti su šia veikla susijusias išlaidas, padėtis gerokai pasikeičia.

Šildymas kieto kuro katilais Lietuvoje ne­užleidžia lyderio pozicijų, tik tradicinę malkinę krosnį šiandien pakeitė šiuo­laikiški kieto kuro katilai. Renkantis, kurį iš jų įsirengti, dar vertintina ir ku­ro žaliavos kaina, kaloringumas bei de­gimo laikas.

Pageidaujama, kad kuras katile degtų kuo ilgiau, t. y. mažesnis sunaudojamo kuro kiekis pagamintų kuo daugiau ši­lumos energijos. Lietuviškuose „Stro­puvos“ katiluose šis aspektas tapo vienu svarbiausių. Juose tas pats kuras dega ge­rokai ilgiau nei kitų gamintojų katiluose: kūrenant malkomis nenutrūkstamas de­gimas gali trukti apie 30 val., briketais – apie 4 paras, anglimis – net apie 7 pa­ras. Taip ilgai kuras dega dėl originalios patentuotos viršutinio degimo sistemos. Katile kuras dega tik viršutinėje dalyje, 15–20 cm gylyje, žvakės principu. Bū­tent dėl to „Stropuvos“ katilų degimo trukmės rodikliai pastebimai lenkia kitų gamintojų pateikiamus duomenis.

Kieto kuro katilai „Stropuva“ apšildo plotą nuo 20 iki 400 m2).

Žinoma, įkrovos degimo trukmė priklauso ir nuo kuro kokybės, lauko bei vidaus temperatūros, pastato šilu­minės varžos, pasirinkto katilo galin­gumo („Stropuvos“ kieto kuro katilai yra 7 kW; 10 kW; 20 kW; 40kW galingumo), nuo montavimo ir priežiūros. „Stropuvos“ specialistai, ieškodami būdų dar padi­dinti katilų efektyvumą, nuo šių metų siūlo elektroninį degimo valdiklį: tiks­lus automatizuotas degimo proceso ka­tile valdymas gali net dvigubai pailgin­ti įkrovos degimo laiką, taigi sutaupyti kuro žaliavos.

Kita naujovė, leidžianti pailginti įkro­vos degimo laiką, – prie bet kurio „Stro­puvos“ katilo papildomai prijungiamas medienos granulių degiklis, visiškai au­tomatizuojantis kūrenimo procesą. At­sižvelgiant į granulių talpyklos tūrį, de­gimo laikas gali būti toks ilgas, jog pa­miršite, kad jūsų namai šildomi kietuoju kuru. Be to, turėsite galimybę spręsti, kuriuo kuru (granulėmis ar kitu) šildyti namus: pasirinkdami pigesnę kuro rūšį, dar labiau sumažinsite šildymo išlaidas. Juolab kad prie turimo katilo prijungiant šį granulių degiklį, dažniausiai nereikia daryti jokių pakeitimų jau esamoje šil­dymo sistemoje.

kieto kuro katilai

Pagrindiniai katilo privalumai yra šie:

    • Degimas vyksta iš viršaus į apačią. Mums visai neįprastu būdu. Katile degimas vyksta tik viršutinėje 15 – 20 cm. dalyje.
    • Degimas vyksta labai lėtai.
    • Viena įkrova dega nuo 30 valandų iki 7 parų. Visa tai priklauso nuo pastato šiluminių savybių, įkrovos užkrovimo teisingumo, sistemos įrengimo profesionalumo, kuro.
    • Kuras visiškai sudega ir dėl šios priežasties yra taupomas.
    • Patogus valymas. Pelenus užtenka išvalyti tik kelis kartus per mėnesį. Kieto kuro katilai pasižymi tuo ,kad sienelių valyti nereikia visiškai. Viskas nubyra. Paprastas kitų dalių valymas.
    • Plati katilo galingumo pasirinkimo gama. Nuo 7 iki 40 kW.
    • Įkrova gali būti mišri. Malkas galima maišyti su skiedrom, pjuvenom, briketais, kita smulkinta mediena. Tai gana patogu ir universalu.
    • Patikima apsauga nuo užvirimo (ypač aktualu dingus elektrai) slypi pačioje katilo konstrukcijoje. Kadangi dega tik viršutinė įkrovos dalis, dingus priverstinei cirkuliacijai, sandariai užsidaro oro sklendė.
    • Gana kompaktiškas ir patogus kieto kuro katilai. Jo aukštis siekia du metrus 12 cm, bet vietos užima katilinėje nedaug. Jeigu netelpa, gaminamas patrumpintas variantas. Patogu kraut kurą.
„Stropuvos“ kieto kuro katilai nuolat tobuli­nami, kad būtent šiuos katilus vartotojas vertintų kaip geriausius, atitinkančius aukščiausius kokybės reikalavimus. Di­džiausias įmonės gaminių kokybės įver­tinimas – nuolatiniai užsakovai. „Stro­puvos“ katilų galima įsigyti visose Balti­jos šalyse, Skandinavijoje, Europos Są­jungos valstybėse, NVS šalyse, Korėjo­je, Kanadoje ir kitose tolimose šalyse.

„Stropuvos“ darbuotojai gali sumon­tuoti, sureguliuoti katilą, išmokyti juo naudotis ir suteikti greitą garantinę bei pogarantinę priežiūrą. Nė vienas užsakovas nelieka be pagalbos, kad ir kur jis būtų.

Temperatūrai lauke nukritus žemiau 15 laipsnių šalčio, net ir mažiausias plyšelis languose atrodo prarajos dydžio. Tačiau vilnietis Edmundas Strupaitis DELFI pasakojo, kad yra būdas kaip galima nuo šalčio namuose, bent trumpam apsisaugoti.

Langų sandarinimas vandeniu

„Per speigus nekokybiškus langus galima užsandarinti ant jų užpurškiant vandens. Atšilus, sandarumas ištirps ir išnyks“, – sakė jis.

Pašnekovas pasakojo, jog šiemet jau išbandė tokį būdą ir jis tikrai veikia.

„Kai pradėjo pūsti, žiūriu – žmona rožes sniegu apkasė, aš vynuoges. Pagalvojau, kad galima kažkaip panašiai su langais padaryti, tai paėmiau ir papurškiau. Jei pas žmones yra nesandarūs langai, tai kodėl gi nepabandžius tokio būdo?“ – pusiau juokais svarstė E. Strupaitis.

Vilnietis patarė langus purkšti atšalusiu, beveik 0 laipsnių vandeniu.

Trumpalaikis sprendimas

Tačiau fizikas Audrius Dubietis įspėjo, kad tokiu būdu langus sandarinant nuolat, jiems galima ir pakenkti.

„Užšalusio vandens tūris padidėja, todėl plyšį, į kurį jis yra patekęs, gali išplėsti. Tam kartui užsandarina, bet kai ledas ištirpsta, o vanduo išgaruoja, lieka tarpas“, – paaiškino jis.

Pašnekovas pridūrė, jog dėl to paties proceso pavasarį keliuose ištrupa asfaltas ir atsiveria duobės: „Viskas juda, kai vanduo užšąla ir atšyla daug kartų“.

E. Strupaitis savo ruožtu atšovė, kad vanduo užšąlą ne plyšiuose, o ant lango viršaus.

„Jeigu jis stovėtų kaip butelyje, tada turėtų plečiamosios jėgos“, – teigė jis.

http://www.delfi.lt/verslas/energetika/sumanus-auksarankio-patarimas-kaip-per-salcius-sandarinti-langus.d?id=70092628

 

Verslo žiniose perskaitėm įdomų straipsnelį apie mūsų katilo nuotykius Jakutijoje. Na taip, ten ne mes gaminam, tačiau katilas  pavadintas „Liepsnelė“, buvo gaminamas pagal mūsų licenciją. Kodėl „buvo“? – Verslas yra verslas, nieko asmeniško, verslininkai vartosi, kaip išgali, todėl mūsų licenciatai pradėjo mūsų išradimą perpatentuoti, priderindami įvairius papildymus. Ir tai labai puiku, kai gamintojai daiktą tobulina, norėdami padaryti jį geresnį, na ir mokesčių naštą palengvinti. Šiandien visi mūsų licenciatai sėkmingai veikia savarankiškai, o mums džiugu stebėti jų sėkmę. Tik šiek tiek liūdnoka, kad nėra tarpusavio bendradarbiavimo, nes būna taip, kad kiekvienas tiriame ar kuriame tą patį dalyką, kai galėtumėm tarp savęs tyrimo ir tobulinimo darbus pasiskirstyt.

Kai atsirado šis katilas, jam abejingų nebuvo – vieni žavėjosi, kiti netikėjo, kad malkos gali degti nuo viršaus, o treti pyko dėl netikėtai, kaip iš kanapių išlindusio konkurento. Dar ir šiandien, pasitelkus sanktechnikus ir net prekybos salonų darbuotojus, mūsų gaminiai peikiami. O tradiciniai tiesioginio degimo katilai ir židiniai pradėta vadinti viršutinio degimo įrengimais, taip užgožiant mūsų katilui parinktą viršutinio degimo būdo pavadinimą. Todėl dažnai pirkėjas suabejoja ir pasirenka vargti su, kokios nors garsios firmos, tradiciniu katilu, nes dar ir šiandien, kaip Baškirijoje yra netikinčių, kad malkų įkrova gali įsidegti nuo viršaus.

Labai šilta skaityti verslininko nuotykius Jakutijoje., nes jie tip top panašūs į mūsų prieš 16 metų Lietuvoje.

Tuo pačiu ir mes galime pasigirti, kad gaminame šiuos katilus Santk Peterburge (Rusijoje) ir Ukrainoje.

Nesąžininga būtų vien girtis, nes niekas neapsieina be problemų, mes taip pat turime –  net ir nevykusiai, kokio nors nagingų rankų meistro pagamintas mūsų katilas visada veikia pranašiau už tradicinius, todėl esti plačiai padirbinėjamas: https://www.google.lt/search?q=bubafonia&espv=2&biw=1097&bih=551&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ved=0ahUKEwj3sZT0rMXMAhWhDZoKHaEtAR0QsAQIGQ

Ir liūdnai stebime klaidas, kurias darėme patys, pvz.: oro skleidikas daromas toks, akcentuojant, kad liepsna nukreipta į katilo sieneles geriau atiduoda šilumą, o kad išskirstant ir intensyviai aušinant liepsną blogai sudega smalkės, dėl ko katilas būna mažiau efektyvus ir  labiau teršia aplinką, tai nė motais.

Tą mes jau seniai supratome ir naudojame degimo kameros stabilizatorių, kuris degimo liepsną, smalkes ir orą koncentruoja į centrą, kad rastų vienas kitą geroje vietoje susijungti, kur žarijos veikia, kaip katalizatorius.

Valdyti verslą per atstumą nepaprasta – jei Ukrainiečiai stebi ir priima kiekvieną mūsų patobulinimą, tai Sankt Peterburge (iš rusų pusės)  jaučiasi ignoravimas ir aplamai kokybės nepaisymas – katilus juk vis vien išgraibsto. Sankt Peterburgo (Rusijos) partneriai išsiprašę išimtinės licencijos, labai aktyviai reklamavo gaminį, neleido net lietuviškų gamintojų ir aktyviai baudė piratinius. Tačiau nežinia kaip, per Jakutijos  valdžios autoritetus ar prišnekinę mūsų partnerius, mūsų verslininkai vis tik kliūtį įveikė. Šaunuoliai, kad naudojasi atlaidžių nekaprizingų vartotojų rinka. Netrukdykime jiems,  nes pasaulis platus.

Šiandien katilus krauname į jūrinius konteinerius, tačiau kur plaukia nesinori girtis, nes mūsų verslininkai ypatingi tuo, kad mėgsta brautis pramintais takais. O ir mus vis dar valdo primityvumas – pabūti vieniems, be „Konkurentų“. Nes būna dar ir taip, kad jų dileriai grasina  tais patobulintais patentais mūsų dileriams, nepaisydami, kad ir kiek pritobulintas, tačiau vis vien tai mūsų katilas su viršutiniu oro padavimu ir kuro įkrovos degimu – būdu, kuris naudojamas šimtmečius žvakėje. Būdu, kurį mes pritaikėme veikti uždaroje degimo kameros aplinkoje. Mes savo dilerių užsieniuose prašome nepeikti mūsų „Konkurentų“, mat tai kenkia visapusiškai – vartotojas pasiruošęs pirkti tokį neįprastą gaminį, kad ir kaip išgirtą kaimyno, išgirdęs neigiamus atsiliepimus, nepaisydamas, kad pats peikėjas gamina tuos pačius katilus įjungia atsargumo mechanizmą ir pasirenką tradicinį, su kuriuo vėl vargsta, o mes su „Konkurentu“ netenkame pirkėjo. Vis dar tikimės, kad išmoksim verslo etikos ir padorumo, kad nereiks emigruoti , o vis daugiau ir daugiau emigruos mūsų gaminiai, atnešdami naudos, valstybei, darbo vietų ir uždarbio darbuotojams, na ir truputėlį verslininkams, kurių pranašumas prieš kitus tas, kad gyvena svajone, kad kada nors turės daug pinigų.  O turės tik tada, kai mažiau konkuruos su kaimynais, tačiau daugiau su tų šalių kur nesėkmės atveju emigruojam.

Kiekviena veikla svarbi. Ir ta kurios produktu naudojamasi valstybės viduje. Tačiau prisiminkim – vis tik pagrindinis žmonijos vystymosi šuolis prasidėjo tada, kai namudinis ūkis išaugo į prekybą tarp genčių ir plėtėsi. O įsitikinimui, kad eksportas naudingiau, tereikia palyginti valstybes – tose, kurių žmonės nuo seno kūrė gerus daiktus ir juos eksportuoja, gyvenimas neginčijamai aukštesnio lygio. Todėl, jei pirksime savo gamintojų produkciją mano kaimynas versis geriau, turės galimybę augti vystyti verslą ir eksportuoti. Tai mes galime. Ir lietuvio katilų gamintojo pavyzdys tai įrodo.

Žinoma, reikia sukurti geresnių daiktų. Ir čia visada mums paliekama šansų. Tam pateiksime savo pavyzdį, kaip vienu ką tik  pasinaudojome.:

Iš ten kur emigruojame užvertė mūsų rinką iš užsienio granuliniais katilais, tačiau keista, visi tokie, lyg nėra žemės traukos ir kuro granulės pačios nečiuožia žemyn – todėl katilai agregatai turi po kelis  granulių transporterius, monitorius ir procesorius, dar visokių saugumo priemonių, nes tokiose sudėtingose mėgėjiškose konstrukcijose, neįmanoma pasiekti sandarumo, dėl ko  vyksta transporterių ir bunkerių gaisrai, todėl ir reikalingos brangios saugumo sistemos. Nors peršasi mintis, kad šiandien daromi sudėtingi gaminiai tam, kad padėti saviems gamintojams – darbo turi elektronikos, visokių pavarų ir daviklių gamintojai, sudėtingų sistemų derintojai ir prižiūrėtojai. Štai kodėl pamirštas geras posakis: „sudėtingas mechanizmas – mėgėjiškas“

Mes išsiaiškinome, kad dėka žemės traukos, granulės pačios puikiai slenka degimo vieton tam tikru kampu. O sandariai pagamintas ir hidrauliškai išbandytas granulių kuro bunkeris ir jungtys neleidžia budėjimo režime kilti gaisrui. O kai kūrėme šilumokaitį, tai sakėme sau, – mes nenorime kopijuoti, nes mes kietesni už kitus, mes lietuviai. Ir vietoj paplitusių apvalių vamzdžių šilumokaičio padarėme iš keturkampių, juk keturkampio perimetras didesnis, Dabar lagamino dydžio šilumokaitis dirba taip, kaip didžiulio užsienietiško agregato. Taigi, sukūrėme neįprastą, tačiau nesudėtingą, keistą, tačiau neprastą katilą ir sau, ir eksportui.

saslykine

Kuo kvėpuojame? Kas šalia mūsų kvėpuoja?

Nors mus supa oras, kvėpuojame juo, tačiau kartais nesusimąstome apie jo ypatumus ir norus: Pasidžiaugiau, kad pagaliau užsandarinau rūsio plyšius, katilinę ir laimingas užkūriau katilą. Tačiau džiaugsmas išblėso – katilas netraukė. Iš malkinės parnešiau sausų skiedrų, žiūriu katilas veikia net ūžia.

Tačiau neilgai džiaugiausi – katilas ir vėl sustojo. Tada įkroviau sausų skiedrų kosėdamas į jas pūčiau, kol katilas pradėjo veikti. Tačiau, o varge, iš ventiliacinės angos, kuri vėdina katilinę traukdama iš palubės orą, pradėjo virsti dūmai. Parkritęs ant grindų, kad dūmai negraužtų akių, ilgai galvojau, kol sumaniau, kad katilinėje maža oro, todėl katilas traukia orą iš tos šalia dūmtraukio esančios vertikalios šachtos žemyn, o kartu virš kraigo pasiurbia dūmų. Duosiu katilui oro, – sumąsčiau ir atidariau katilinės duris į namą. Katilas pradėjo veikti, tačiau džiaugtis tuo neteko, nes priešingai, nei tikėjausi po tų sandarinimų kambariuose patapo vėsiau.

Ilgai sėdėjau vienmarškinis katilinėje mąstytojo pozoje ant kaladės, atsirėmęs į kirvio kotą, galvodamas, kodėl katilinėje patapo šilčiau, o kambariai atvėso? Pagaliau suvokiau, kad nors kambariai keliolika kartų didesni, nei katilinė, tačiau juose niekas oro negamina, jis iš išorės į namą nori patekti per kvėpuojančias sienas ir mažiausius plyšelius , o dėl didelio namo sienų ploto nesandarumų susidaro tiek, kad oro pakanka visoms ventiliacijos angoms ir katilui , kad veiktų. Dėka pasiskirstymo per visą sienų plotą šalto skersvėjo nesijaučia, tačiau būstas delikačiai ir paslaptingai atvėsta.

O kiek to oro mano namas siurbia? Su žibintuvėliu pašviečiau į visas ventiliacijos angas ir apstulbau – pro groteles apdulkėję voratinkliai nuo oro srauto plazda horizontalūs, o pabarškinus atplyšta ir šauna aukštyn, nešami pačio šilčiausio palubių oro, dar pridėkim katilo trauką ir įjungtą gartraukį – mano namas siurbia orą, kaip banginis. Ar žmogui tiek reikia? Žinoma, kad ne. Tačiau kodėl net ir žiemos metu tenka vėdinti namą pravėrus langus?

Taigi, prisiminiau namo statybą, kokias ir kaip kvepiančias medžiagas dėjau į sienas, kaip plėveles klijavau lipnia juosta, kaip elektrikai ir santechnikai vėl sienas gręžė, ardė, varžtus suko taip visus sandarumo lūkesčius palaidodami. Teko pripažinti, kad net ir po papildomo visų tokių vietų sandarinimo namas nėra toks sandarus, kaip norėtųsi, o jei būtų sandarus tai atsitiktų, kaip katilinėje – katilas neveiktų, neveiktų ir savaiminė ištraukiamoji ventiliacija.

Tokia ventiliacija, jei aš ją teisingai pavadinau, naudota nuo seno – jurtose, vigvamuose dūminėse pirkiose, dar ir šiandien didelė dauguma gyvename būstuose su tokia ventiliacija.

Savaiminė ištraukiamoji ventiliacija vertikaliais kanalais ir jos ypatumai

Untitled-1

Privalumai:

nereikia ventiliatoriaus naudojančio elektros energiją. Būtina prie dujinio katilo, kad patikimai pašalinti netikėtą gamtinių dujų nuotėkį.

Trūkumai:

šalinamas šilčiausias oras iš viršaus. Patalpoje slėgis patampa žemesnis nei lauke, todėl: Iš lauko oras veržiasi pro kvėpuojančias sienas ir plyšelius kartu su žiedadulkėmis ir visokiomis linkusiomis plėkti medžiagomis, taip pat ir kitokiais ore esančiais dalykais, o rūsyje iš žemės patenka rodonas ir viskas kaupiasi sienose ir nesandarumuose. štai kodėl po kiek laiko rūsiuose aptinkama padidėjusi radiacija, o patalpas vis dažniau tenka vėdinti atvėrus langus, nes galiausiai, kaip ir persisotinęs filtras, taip ir sienos pradeda patalpą teršti. O name su šiuolaikinėmis apšiltinimo medžiagomis, su ištraukiamaja ventiliacija į patalpas nuo pirmų dienų plūsta boro, rišiklių, degimą slopinančių, bei kitokių medžiagų garai, kvapai ir dulkės, esančios šiltinimo medžiagose, o vėliau pasipildo pelėsiu nuo sienose besikaupiančių organinių medžiagų.

Vertikalūs traukos kanalai taip pat aplimpa organinėmis medžiagomis, tad kartais užkūrus židinį ar įjungus gartraukį nepakanka oro pritekėjimo pro plyšius ir kvėpuojančias sienas, todėl oras traukiamas pro vertikalius ortakius žemyn, kartu su pelėsiu, o dažnai ir su židinio dūmu nuo stogo.

Kitas trūkumas išryškėja paspaudus speigui: nuo šalto oro langų tarpinės kietėja ir traukiasi – speigui nukritus tarpinės vėl atgauna sandarumą.

Galima tik spėlioti, kas vyksta tarp šiltinimo medžiagų sujungimų, juk polistirolas ir visokie poliuretaniniai sandariklai sudaryti iš burbuliukų, kuriuose esančios dujos nuo speigo, ko gero, taip pat traukiasi?

O jei patalpose būtų didesnis slėgis nei lauke ar nepasikeistų į gerą pusę neigiami dalykai?

Kaip pasikeitė gyvenimas name sudarius pliusinį slėgį?

image004

Sunaudojama mažiau kuro, nereikia papildomai atvėrus langus vėdinti patalpų, ant baldų nesikaupia dulkės, anūkas pamiršo alergiją, seneliui atsistatė širdies ritmas, ir visa tai dėl to, kad pliusinis slėgis iš vidaus šiltinimo medžiagų kvapus ir visą pripuvusią ir pripelijusią sienose bjaurastį stumia ir šalina į išorę.

Keista, kad pučiant orą į vidų sumažėjo kuro sunaudojimas? Nieko keisto, ištraukiamosios vertikalios angos name yra gerokai galingesnės ir intensyviau atvėsina vidų nei 15W įpučiantis orą ventiliatorius. Negana to pastebėta, kad ištraukiamųjų angų šalinančių šilčiausią palubių orą galia didėja didėjant šalčiui, akivaizdu, kad dėl kietėjančių langų tarpinių, besitraukiančių polistirolo, poliuretaninių sandariklių ir nuo to didėjančių plyšių. (pvz.: spaudžiant speigui langų tarpinės kietėja ir traukiasi, ir kuo daugiau šalto oro traukiama pro langą į vidų, tuo labiau didėja plyšiai. Tačiau, jei būste sudaromas pliusinis slėgis, sukietėjus tarpinei pro plyšelį bando veržtis šiltas oras, kuris sušildo ir atstato tarpinės plastiškumą.)

Oro įsrūvimo angas padariau palubėje, taip jis vidun patenka dalį šilto palubių oro nuspausdamas žemyn ir pats sušilęs.

O visas palubių ištraukimo angas užsandarinau. Maniau, kad tualete, be viršutinės ištraukimo angos nesikeis oras ir nesišalins sunkiosios blogo kvapo molekulės. Keista, tačiau klozeto patalpos oras patapo švaresnis, nes nekeliamas pro nosį nuo apačios blogas kvapas aukštyn, o yra likę plyšelių grindyse, pro kuriuos ir keičiasi oras. Tiesa, gali būti, kad palaipsniui plyšeliai užaks (kaip užanka gartraukio filtras) ir teks angas padaryti išorinėse sanitarinių patalpų sienose.

Ventiliatorių įpūtimui įtaisiau 15 W, o medžiaginį dulkių filtrą nupirkau virtuvinių gartraukių skyriuje.

Vertikalų ortakį išvaliau ir išploviau. Jei neplausiu filtro, šis užsiteršęs terš ortakį blogau kvapu, o tada vėl teks plauti oro vamzdžius.

Su šiuolaikine rekuperacine ventiliavimo sistema, taip pat esu susidūręs praktiškai, taip pat šį tą teko taisyti:

Mūsų naujos biuro patalpos, aprūpintos šiuolaikine rekuperacine ventiliavimo sistema gausiai siurbė dulkes iš gamybinio cecho, kol nesusiprotėjome sureguliuoti vėdinimo sistemą taip, kad slėgis biuro patalpose pataptų pliusinis. Tačiau ilgainiui išryškėjo, kita problema: užsiteršė ilgi ventiliacijos kanalai, o tada filtrą keisk nekeitęs – dvokas neišpasakytas, o kai reikia patalpas pastoviai vėdinti atvėrus langus – visa rekuperacija šuniui ant uodegos.

Gal tik mūsų biure buvo ta problema, tačiau tikėtina, kad rekuperacinių ir kitokių vamzdinių ventiliacijos sistemų projektai ir instrukcijos visada reikalauja sureguliuoti jas taip, kad būtų patalpose pliusinis arba neutralus slėgis, o jos pačios sudarytos taip, kad įmanoma nesunkiai išvalyti nuo susikaupusių neskaniai kvepiančių dalykų.

Perdarymą sumaniau tada, kai anūkas paporino, jog paskutiniu metu kompiuteriuose, kad išvengti dulkių kaupimosi, sudaromas pliusinis slėgis. Paieškojau informacijos „pliusinis slėgis patalpose“ – nieko neradau. Gal blogai ieškojau.

Todėl po perdarymo sėkmės nusprendžiau patirtimi pasidalinti. Dar nenumanau, kas laukia po kelerių metų – gal sienose užšals išstumiama drėgmė Gal per vasarą sienos nespės išdžiūti ir jose augs pelėsis ir kitokie dalykai. Tegul auga, man tas jau nekenkia.

Ateityje žadu įsitaisyti rekuperacinę vėdinimo sistemą, tik kol kas tomis sistemomis negaliu pasitikėti, nes įvairių gamintojų rekomendacijos labai skiriasi, pvz.: vieni siūlo orą keisti 1-2 kartus per parą, kiti kas valandą, Kitas dalykas, kad nuo 20ºC šalčio rekuperacinis vėdinimas sustabdomas – lyg tada nereikia kvėpuoti.

Tose prieštaringose rekomendacijose matau tokią logiką.: Jei vėdinimo sistemai reikia šalinti ir sienų kvėpavimą, tai tikrai reikia orą keisti, kas valandą.

Jei vėdinimo sistema patalpose palaiko nors neutralų slėgį, ir iš sienų nepatenka kvapas, tada pakanka orą pakeisti rečiau.

O kai spaudžia speigas nuo kurio visos medžiagos traukiasi taip, kad net tvoros pyška, o namas pradeda vėdintis per didėjančius plyšius – rekuperatorius patampa nereikalingas, ypač jei vėjuota.

Tai tiek. Viską patyriau praktiškai, o praktikas negali nekalbėti. Geras dalykas, kad visada, ką pastebi praktikai, teoretikai tam sukuria teorijas ir reikalingus skaičiavimus.

Tikėtina, kad nieko naujo nepastebėjau ir yra tokių vėdinimo sistemų, kurios netraukia iš sienų pelėsio, o per speigus palaiko langų tarpinių savybes, kad nereiktų sandarinti jų užšaldant susidariusius plyšius, purškiant į juos vandenį.