Mūsų katilo nuotykiai Jakutijoje
Verslo žiniose perskaitėm įdomų straipsnelį apie mūsų katilo nuotykius Jakutijoje. Na taip, ten ne mes gaminam, tačiau katilas pavadintas „Liepsnelė“, buvo gaminamas pagal mūsų licenciją. Kodėl „buvo”? – Verslas yra verslas, nieko asmeniško, verslininkai vartosi, kaip išgali, todėl mūsų licenciatai pradėjo mūsų išradimą perpatentuoti, priderindami įvairius papildymus. Ir tai labai puiku, kai gamintojai daiktą tobulina, norėdami padaryti jį geresnį, na ir mokesčių naštą palengvinti. Šiandien visi mūsų licenciatai sėkmingai veikia savarankiškai, o mums džiugu stebėti jų sėkmę. Tik šiek tiek liūdnoka, kad nėra tarpusavio bendradarbiavimo, nes būna taip, kad kiekvienas tiriame ar kuriame tą patį dalyką, kai galėtumėm tarp savęs tyrimo ir tobulinimo darbus pasiskirstyt.
Kai atsirado šis katilas, jam abejingų nebuvo – vieni žavėjosi, kiti netikėjo, kad malkos gali degti nuo viršaus, o treti pyko dėl netikėtai, kaip iš kanapių išlindusio konkurento. Dar ir šiandien, pasitelkus sanktechnikus ir net prekybos salonų darbuotojus, mūsų gaminiai peikiami. O tradiciniai tiesioginio degimo katilai ir židiniai pradėta vadinti viršutinio degimo įrengimais, taip užgožiant mūsų katilui parinktą viršutinio degimo būdo pavadinimą. Todėl dažnai pirkėjas suabejoja ir pasirenka vargti su, kokios nors garsios firmos, tradiciniu katilu, nes dar ir šiandien, kaip Baškirijoje yra netikinčių, kad malkų įkrova gali įsidegti nuo viršaus.
Labai šilta skaityti verslininko nuotykius Jakutijoje., nes jie tip top panašūs į mūsų prieš 16 metų Lietuvoje.
Tuo pačiu ir mes galime pasigirti, kad gaminame šiuos katilus Santk Peterburge (Rusijoje) ir Ukrainoje.
Nesąžininga būtų vien girtis, nes niekas neapsieina be problemų, mes taip pat turime – net ir nevykusiai, kokio nors nagingų rankų meistro pagamintas mūsų katilas visada veikia pranašiau už tradicinius, todėl esti plačiai padirbinėjamas: https://www.google.lt/search?q=bubafonia&espv=2&biw=1097&bih=551&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ved=0ahUKEwj3sZT0rMXMAhWhDZoKHaEtAR0QsAQIGQ
Ir liūdnai stebime klaidas, kurias darėme patys, pvz.: oro skleidikas daromas toks, akcentuojant, kad liepsna nukreipta į katilo sieneles geriau atiduoda šilumą, o kad išskirstant ir intensyviai aušinant liepsną blogai sudega smalkės, dėl ko katilas būna mažiau efektyvus ir labiau teršia aplinką, tai nė motais.
Tą mes jau seniai supratome ir naudojame degimo kameros stabilizatorių, kuris degimo liepsną, smalkes ir orą koncentruoja į centrą, kad rastų vienas kitą geroje vietoje susijungti, kur žarijos veikia, kaip katalizatorius.
Valdyti verslą per atstumą nepaprasta – jei Ukrainiečiai stebi ir priima kiekvieną mūsų patobulinimą, tai Sankt Peterburge (iš rusų pusės) jaučiasi ignoravimas ir aplamai kokybės nepaisymas – katilus juk vis vien išgraibsto. Sankt Peterburgo (Rusijos) partneriai išsiprašę išimtinės licencijos, labai aktyviai reklamavo gaminį, neleido net lietuviškų gamintojų ir aktyviai baudė piratinius. Tačiau nežinia kaip, per Jakutijos valdžios autoritetus ar prišnekinę mūsų partnerius, mūsų verslininkai vis tik kliūtį įveikė. Šaunuoliai, kad naudojasi atlaidžių nekaprizingų vartotojų rinka. Netrukdykime jiems, nes pasaulis platus.
Šiandien katilus krauname į jūrinius konteinerius, tačiau kur plaukia nesinori girtis, nes mūsų verslininkai ypatingi tuo, kad mėgsta brautis pramintais takais. O ir mus vis dar valdo primityvumas – pabūti vieniems, be „Konkurentų“. Nes būna dar ir taip, kad jų dileriai grasina tais patobulintais patentais mūsų dileriams, nepaisydami, kad ir kiek pritobulintas, tačiau vis vien tai mūsų katilas su viršutiniu oro padavimu ir kuro įkrovos degimu – būdu, kuris naudojamas šimtmečius žvakėje. Būdu, kurį mes pritaikėme veikti uždaroje degimo kameros aplinkoje. Mes savo dilerių užsieniuose prašome nepeikti mūsų „Konkurentų“, mat tai kenkia visapusiškai – vartotojas pasiruošęs pirkti tokį neįprastą gaminį, kad ir kaip išgirtą kaimyno, išgirdęs neigiamus atsiliepimus, nepaisydamas, kad pats peikėjas gamina tuos pačius katilus įjungia atsargumo mechanizmą ir pasirenką tradicinį, su kuriuo vėl vargsta, o mes su „Konkurentu“ netenkame pirkėjo. Vis dar tikimės, kad išmoksim verslo etikos ir padorumo, kad nereiks emigruoti , o vis daugiau ir daugiau emigruos mūsų gaminiai, atnešdami naudos, valstybei, darbo vietų ir uždarbio darbuotojams, na ir truputėlį verslininkams, kurių pranašumas prieš kitus tas, kad gyvena svajone, kad kada nors turės daug pinigų. O turės tik tada, kai mažiau konkuruos su kaimynais, tačiau daugiau su tų šalių kur nesėkmės atveju emigruojam.
Kiekviena veikla svarbi. Ir ta kurios produktu naudojamasi valstybės viduje. Tačiau prisiminkim – vis tik pagrindinis žmonijos vystymosi šuolis prasidėjo tada, kai namudinis ūkis išaugo į prekybą tarp genčių ir plėtėsi. O įsitikinimui, kad eksportas naudingiau, tereikia palyginti valstybes – tose, kurių žmonės nuo seno kūrė gerus daiktus ir juos eksportuoja, gyvenimas neginčijamai aukštesnio lygio. Todėl, jei pirksime savo gamintojų produkciją mano kaimynas versis geriau, turės galimybę augti vystyti verslą ir eksportuoti. Tai mes galime. Ir lietuvio katilų gamintojo pavyzdys tai įrodo.
Žinoma, reikia sukurti geresnių daiktų. Ir čia visada mums paliekama šansų. Tam pateiksime savo pavyzdį, kaip vienu ką tik pasinaudojome.:
Iš ten kur emigruojame užvertė mūsų rinką iš užsienio granuliniais katilais, tačiau keista, visi tokie, lyg nėra žemės traukos ir kuro granulės pačios nečiuožia žemyn – todėl katilai agregatai turi po kelis granulių transporterius, monitorius ir procesorius, dar visokių saugumo priemonių, nes tokiose sudėtingose mėgėjiškose konstrukcijose, neįmanoma pasiekti sandarumo, dėl ko vyksta transporterių ir bunkerių gaisrai, todėl ir reikalingos brangios saugumo sistemos. Nors peršasi mintis, kad šiandien daromi sudėtingi gaminiai tam, kad padėti saviems gamintojams – darbo turi elektronikos, visokių pavarų ir daviklių gamintojai, sudėtingų sistemų derintojai ir prižiūrėtojai. Štai kodėl pamirštas geras posakis: „sudėtingas mechanizmas – mėgėjiškas“
Mes išsiaiškinome, kad dėka žemės traukos, granulės pačios puikiai slenka degimo vieton tam tikru kampu. O sandariai pagamintas ir hidrauliškai išbandytas granulių kuro bunkeris ir jungtys neleidžia budėjimo režime kilti gaisrui. O kai kūrėme šilumokaitį, tai sakėme sau, – mes nenorime kopijuoti, nes mes kietesni už kitus, mes lietuviai. Ir vietoj paplitusių apvalių vamzdžių šilumokaičio padarėme iš keturkampių, juk keturkampio perimetras didesnis, Dabar lagamino dydžio šilumokaitis dirba taip, kaip didžiulio užsienietiško agregato. Taigi, sukūrėme neįprastą, tačiau nesudėtingą, keistą, tačiau neprastą katilą ir sau, ir eksportui.