Ir mums iškilo panašus klausimas, kai pataikaudami madai savo katilus pradžioje leidome montuoti, pagal rekomenduojamas daugiasiurbles sistemas ir gaišome laiką bandydami derinti jas: Kaip gali nesutrikti vieno siurblio darbas, jei gavęs iš automatikos komandą junginėjasi kitas siurblys, traukdamas iš tos pačios vietos vandenį arba, kaip gali važiuoti rogės, jei jas traukiame į visas puses?

Jei vienas siurblys aprūpina keliolika radiatorių, kodėl jo turėtų nepakakti ir grindų gyvatukams? Tiesa, jiems reikia vėsesnio nešėjo, kaip tai gaunasi, matosi mūsų rekomenduojamoje schemoje ir jos aprašyme.

Taip, pagrindinė problema ta, kad taupydami vartotojo pinigus reikalaujame katilą montuoti pagal schemą, dėka kurios katilas veikia ekonomiškai ir ilgiau tarnauja, tačiau schemai nereikia daugybės siurblių, keturšakių, trišakių, relių ir kitokių komponentų, kuriuos būtų galima pelningai parduoti ar pasilikti nuolaidą. Dėl ko dauguma namų savininkų sulaukę tokių brangių ir neracionalių renovacijos pasiūlymų, neišlaidaudami lieka prie senoviškų storavamzdžių gravitacinių šildymų sistemų ar net prie koklinių pečių. Dažnai būna ir taip, kad bandydami sutaupyti atsisako profesionalių paslaugų, patys montuoja, daro klaidas, kurių pasekmės būna gana įvairios.
Tačiau daugėja įmonių, kurios įvertina aukščiau minėtas situacijas ir mato, kad užsakymų atsiranda daugiau, o tuo pačiu ir daugiau uždirbama, siūlant racionalesnius ir pigesnius sprendimus.

Pakanka savos patirties, nes ir mūsų pirmosios durelės buvo būtent tokios – viduje gražios. Tačiau teko dureles padaryti taip, kad matytumėm tarp išorinių vandens marškinių ir staktos esančią sandarinimo tarpinę, o staktą kuo mažiau veiktų karštis, kad nenuėmus durelių tarpinę būtų galimą keisti ar pataisyti. Vartotojai tam jokių priekaištų neturi, nes patikimumas svarbiau ypač kur grožis nebūtinas, kaip ir šiuo atveju – mat dureles pravėrus, kol sukrauni malkas matosi juodas suodinas paviršius ir tiek.

Nepadoru būtų atimti teisę iš vartotojo rinktis, dar nepadoriau būtų peikti tradicinius katilus ar kūrenimo būdus, nes jie padėjo išgyventi žmogui šimtmečius. O forumas mūsų lange naudingas ir įdomus dėka aprašomų ir sėkmių, ir nesėkmių – vartotojas sužino, jog katilas negali veikti be dūmtraukio, kad sukietėjusį sandarinimo šniūrą durelėse kartais reikia pakeisti, kad malkos naudingesnės sausos, kad dera laikytis gamintojo rekomendacijų jungiant katilą į sistemą ir eksploatuojant, kad sutrikus katilo darbui nebūtina panikuoti, reikia tiesiog kreiptis į mūsų servisistus. Nepalikom nė vieno vartotojo likimo valiai ar jis būtų čia pat, ar už tūkstančių kilometrų.

Kyla sistemos ir katilo temperatūra, tada oro sklendė užsidaro, kuras be oro gesta , todėl jokių perkaitimų ir slėgio viršijimų nebūna – nieko pavojingo neatsitinka.

Tada slėgis katilo vidines sieneles sugadina, sugniuždydamas jas vidun, tačiau žmogui nieko pavojingo neatsitinka.

Tačiau jei Europos katilų standartuose draustų slėgio apsaugos vožtuvams daryti sriegius (aklei įsukti), ir reikalautų, kad jungtys aukšto slėgio vožtuvams būtų kitokios, nei žemo slėgio, tai tokia situacija būtų neįmanoma.

Štai po tokio mūsų pasiūlymo praėjo trylika metų, o jungtys tos pačios ir sriegiai aklei vožtuvuose styro, kaip styrojo.

Todėl mes, gaminantys aparatus, kurie padeda žmonėms išgyventi šioje rūsčioje planetoje, priversti patys galvoti apie protingų bei nelabai protingų žmonių ir jų turto saugumą.

Šiandien, kai pradėjome gaminti granulinį katilą su plokščiu šilumokaičiu, tiesiog neturime moralinės teisės, šią padėtį palikti, tokią, kokia yra.

Tam mūsų įmonė išbandė ir jau naudoja papildomą slėgio vožtuvą. Tai katilo sienelėje įtaisytas flanšas, kuriame varinė plokštelė atlaiko kiek žemesnį slėgį, nei leidžiama būti buitinam katilui, tačiau aukštesnį, nei esamas komplekte apsaugos vožtuvas. Taigi, net neatsakingiausiam, niekada neskaitančiam instrukcijų, vartotojui nebus pavojaus eksploatuoti katilą.

Kvailybiniai slėgio viršijimo atvejai labai reti, piktybinių nebūna, tačiau bet kokiu tokiu atveju naudinga vartotoją papildomai instruktuoti ar kitaip pagloboti. Todėl vožtuvas įtaisytas po apdaila ir pridengtas plokštele, kurios neįmanoma nuimti nepažeidus plombos.

Su mūsų gaminiu būsite saugūs, tačiau kiekvienas turi teisę rinktis, todėl jei Jums, kokiam garaže siūlys ypatingai stiprų katilą su storomis sienelėmis atlaikantį labai aukštą slėgį – pagalvokite, kodėl gi naudojami slėgio apsaugos vožtuvai, o buityje leidžiama eksploatuoti tik žemo slėgio gaminius?

Kad negadintų namo vaizdo, architektai dūmtraukio aukštį nurodo kuo toliau nuo stogo skliauto, tuo aukštesnį, tačiau nebūtinai virš skliauto. Tačiau kartais trauką pablogina šalia ar netoliese esantys objektai, kiti pastatai ar medžiai. Tokiais atvejais trauka priklauso nuo vėjo krypties, todėl tenka dūmtraukį paaukštinti, jei ir tas negelbėja, galima panaudoti dūmsiurbę ar įpūtimo kolektorių. Naudinga katilinės sienoje įmontuoti įpūtimo ventiliatorių, tada valant katilą bus mažiau dulkių, katilinė bus švaresnė, tačiau kad žiemą šaltas oras negadintų nuotaikos iš ventiliatoriaus naudinga nuvest vamzdį iki katilo, kur jis bus pašildytas arba pateks į katilą.

Su universaliu katilu, mat šiaudų briketų peleningumas kaip durpių.

Jei su bišiluminiu reguliatorium, geriau s20, nes katilui teks dažnai dirbti žemais režimais, jei su elektroniniu valdymu – s40, nes katilas įšilus patalpos bus gesinamas, patalpoms atvėsus, katilas dirbs našiai optimaliai ir ekonomiškai, kol patalpas įšildys. Taip patalpos ir jose esantys daiktai bus lyg ir šilumos kaupikliai.

Katilas veikia mažesniu galingumu, tačiau veikia. Jei galios neužtenka įmontuojame įpūtimo kolektorių.

Pagirtina, iš klausimo matosi, kad naudojate dūmtraukio stabilizatorių. Jei kuriate labai smulkias medžio atliekas dūmtraukio stabilizatorių nustatykite 10 – 15Pa, jei malkos stambios nustatykite maksimumą 35Pa. Kuro būna įvairaus ir trauką reikia rinktis stebint katilo veikimą. Pačio dūmtraukio trauka, kad stabilizatoriumi nustatyti duomenys būtų tokie, kokie nustatyti, turi būti ne mažesnė, kaip 40Pa.

Jau galima perdaryti į anglinį. Tam esame sukūrę detalę, kuri įmontuojama vietoj teleskopinio vamzdžio. Toks perdarymas sudėtingesnis, nei oro skirstytuvo pakeitimas, tačiau anglys dega netgi stabiliau, nei universaliame. Taip pat privalumas tokio perdarymo tas, kad nereikia didelių investicijų.

Jei katilas sumontuotas pagal mūsų rekomendacijas nei dūmtraukyje, nei katile nesikaupia ant sienelių dervų, tačiau dūmų sūkurio plyšyje ir dūmtraukio apačioje pribyra sausų pelenučių, kuriuos nors kas mėnesį pravartu pašalinti.

bet kokios sausos.

visokią.

Katilui ir sistemai tik sveikiau. Tačiau, tokių skysčių instrukcijose gamintojas kartais rašo, jog sveikatai skystis nekenksmingas tik tuo atveju, jei šildymo sistema sandari. Taigi, dėl jūsų sveikatos bus kalta sistema. Šie skysčiai naudojami tam, kad neužšaltų šildymo sistema. O kaip su vandentiekio ir kanalizacija? Palikite 30ºC įjungtą boilerį ir cirkuliacinį siurblį – elektros sunaudosite nedaug, bus apsaugotos trys sistemos ir sveikata.

Jei valymo milteliuose nėra kenksmingų aplinkai ir gyvybei medžiagų – galima. Tačiau būkite atsargūs, kartais net pažymima ant pakuotės ar instrukcijoje, visose valymo priemonėse yra kenksmingumo, – utilizuojant jas katiluose, kenčia aplinka ir sveikata.

Teleskopo dar nematėme sudegusio, skirstytuvą keičiame kartais po 8 metų, vidutiniškai kas 4 metai, o kartais ir po mėnesio – žiūrint, kaip naudojamas, kartais rekomenduojame pasikeisti dar nesusidėvėjusį, nes ši detalė dar vystosi ir tobulėja. Praktiškai, kartu su partneriais stebint gaminį, ir moksliškai tiriant susidėvėjusias dalis nustatyta, kad skirstytuvas ir teleskopo paskutinis vamzdis dirba aplinkoje, kur temperatūros nėra kritinės, tačiau susidaro agresyvios sąlygos oksidacijai, todėl netinka metalai atlaikantys aukštą temperatūrą, tačiau mažiau atsparūs oksidacijai.

Sklendė visiškai užsidarys kai temperatūra pataps kritinė maksimali 80 – 90ºC. Katile vanduo neužvirs pakilus net virš 100ºC, nes slėgis didesnis nei atmosferinis. Net neveikiant siurbliui katilas, esant aukštai temperatūrai, atvėsta atiduodamas apie 1kW į aplinką.

Jei yra katile nesandarumų, katilas gali ir toliau kaisti ir užvirti, tada apsaugos vožtuvas išleidžia garus, o katilas iš aukščiau esančių radiatorių pasipildo vandeniu. Jei vožtuvas prikepęs (vožtuvo naudojimo instrukcija nurodo periodiškai prasukti vožtuvą) ar nepatyręs meistras vožtuvą užaklino, kad nevarvėtų, ar pakeitė 6 barų vožtuvu, slėgis kyla ir katilo vidinė sienelė įdumba – katilo tarnystė pasibaigia.

Sklendė visiškai užsidariusi kai temperatūra kritinė maksimali 80 – 90ºC. Darbiniame režime 60 – 70ºC bus kiek praverta.

apie 500ltr 30 – 40ºC. Nuostolinga, kai kondensatas susidaro karštoje zonoje virš liepsnos – džiūdamas išskiria vėsą, drėkina ir gesina malkas, gadina katilą. Jei kondensatas susidaro po degimo vieta, kuri vėsesnė už kondensatą, tai kondensatas vėsta atiduodamas energiją, tačiau katilo paviršiui mažiau kenkia, nes po degimo židiniu vėsu ir deguonies mažiau. Todėl svarbiau neviršyti šildomo vandens srauto, o katilui pereinant į mažesnę galią proporcingai srautą mažinti, ką ir daro radiatorių termostatai.

Radiatorių termostatai turi sugraduotą išankstinį srauto nustatymą, praktika tokia, kad 1kW atitinka 1padala: jei katilas 20kW, o radiatorių 10 vnt. tai srauto nustatymo veržles reikia nustatyti ties 2-jetu. Taip nustačius radiatoriai gali šilti nevienodai, todėl tenka pakeisti pozicijas – tačiau, jei blogai šylantį radiatorių pasuksite ties 3-jetu, tai kitą nustatykite ties vienetu, tam kad skaičių suma liktų 20. Jei radiatorių daugiau ar mažiau pasistenkite, kad srauto nustatymo skaičių suma būtų apie 20 tai pradinis srautas pro katilą bus daug maž tinkamas . O patalpoms įšylant palaipsniui srautas mažės ir katilas dirbs lėčiau.

Tiesa, boilerį būtina jungti pagal mūsų rekomendaciją nuosekliai, pajungus boilerį lygiagrečiai gali būti taip, kad į sistemą srauto nepakanka ir sutrinka jos veikimas, dar blogiau, kai įsijungęs papildomas bolerio siurblys priešinasi sistemos siurbliui ir jį stabdo. Dėl ko patariame laikytis mūsų rekomendacijų.

Dirbdamas maksimaliu, taip pat 30% nuo maksimalios galios režimu, katilas išpildo Europos standartų sąlygas, 20% – 15% – nežymiai viršija leistinus CO išmetimus, tačiau kuro nuostolių nepatiriama, nes CO nuostolius kompensuoja labiau atšaldomas dūmas, bet atšilus orams oro sklendė prisiveria tiek, kad kuras pradeda smilkti, kame patiriami nuostoliai.

Katilui suteikta sertifikatas NVS šalių rinkai- RU Nr.0013066, CЄ Nr.0662/0288/05, išduotas 2005-04-18, taip pat ir SPCS Nr.SPSC-6729 sertifikatai. Tiesa, pastarojo galiojimo laikas pasibaigęs ir keisčiausia, kad pratęsti negalime išaiškėjus, kad gaminys nestandartinis. Standartizuosime, tačiau nesinori skubotai, nes būtent standartui būtina nusistovėjusi gaminio konstrukcija, kiekvienas naujas nestandartinis gaminys turi praeiti tobulėjimo kelią, o ir pats standartizavimo procesas tęsiasi ilgai. Tačiau Europoje leidžiama gaminti ir naudoti nestandartinius gaminius pagal EN ISO/17025, nes inovatoriškumas ir naujo ieškojimas sukūrė pasaulį koks jis dabar yra.

Pirmieji katilai pagaminti 2001m dar tarnauja. Tačiau ten kur vartotojai patalpų temperatūrą reguliavo senoviniu būdu, nustatydami žemesnę katilo temperatūrą, ar kitaip nusižengdami rekomendacijoms, katilai prarūdijo. Prarūdijo ne apačioje, kaip tikėjomės, bet prie dūmtraukio, greičiausiai dėl to, kad senesni dūmtraukių įdėklai neturėjo briaunos neleidžiančios varvėti iš kamino kondensatui į katilą. Akivaizdu, kad ir pačiame katile susidarantis kondensatas gadina katilą. Pirmuosius katilus gaminome be dugno, todėl lengvai suremontavome.

Jei vartotojas nenaudoja akumuliatorinio rezervinio elektros generatoriaus, tai sustoja siurblys ir katile kyla temperatūra, tačiau užsidarius oro sklendei kuras gesta. Kartais temperatūra pakyla aukščiau ir nuo perteklinio slėgio suveikia slėgio apsaugos vožtuvas, tačiau dėka to, kad visada, nepaisant sistemos ypatumų, išlieka gravitacinė cirkuliacija (apie 50ltr./h), taip pat paties katilo šiluminiai nuostoliai į aplinką (kai T90ºC apie 1,5kW), katilas gesta ir temperatūra krenta iki saugios, praktiškai visada į sistemą patenka 2 – 4 kW šiluminės energijos. Jokio pavojaus nebūna.

Tada katile kyla temperatūra ir slėgis, slėgiui pakilus virš 1,5 baro atsidaro apsaugos vožtuvas ir išleidžia garus, tada iš šildymo sistemos ir iš išsiplėtimo indo katilas vėl pasipildo vandeniu. Jei katilas dar pilnas kuro ir tas vyksta ilgai, tai išverda visas vanduo ir katilas kūrenasi be vandens, tai šiek tiek susilpnėja jo sienelės, kartais sugenda jungtys ir termometras, tačiau žmogui pavojaus nekyla.

Dėl namo, šildymo sistemos ir katilo aprišimo ypatumų pasitaiko visokių situacijų, tačiau jei pro dureles išvarva kondensatas, tai jos nesandarios, gal būt įtraukia oro, kas reikalui nepadeda, sustoja varvėti tiksliai po valandos – keista, reiktų situaciją įvertinti atvykus.

Matosi, kad Jūs montuotojas, todėl Jums reiktų žinoti ar bent nepasididžiuoti ir paskaityti mūsų rekomendacijas katilo pase, kur aiškiai dėstome – 1,5baro vožtuvas varvės jei išsiplėtimo inde taip pat bus 1,5 baro slėgis, tam, kad į išsiplėtimo indą patektų besiplešiantis vanduo jame slėgis turi būti mažesnis nei apsaugos vožtuvo, tam reikia iš išsiplėtimo indo išleisti oro iki 1baro. Vožtuvas pradeda varvėti ir po metų kitų nelikus inde oro – reikia su automobilio pompa išsiplėtimo indą pripompuoti iki 1baro.

Jei dūmtraukio skersplotis pakankamas, tačiau dažnai užanka, yra keletas priežasčių:
Prieš kūrenimo sezoną ar jo eigoje dūmtraukis ir įvadas iš katilo išvalomi nepakankamai kruopščiai – išvalius patį dūmtraukį būtina išvalyti ir horizontalią dalį tarp katilo ir dūmtraukio, taip pat patikrinti ir išvalyti katilo dūmų sūkurio plyšį atidarius katilo dūmtraukio jungtyje, taip pat ir pačiame katile esančias pravalas.

Nesandarus dūmtraukis – užkūrus katilą dūmtraukiui šylant traukai didėjant, pradedamas stipriai traukti šaltas oras pro pravalos stalčių ar nekokybiško įdėklo, ar dūmtraukyje įtaisytos pirties krosnelei angos nesandarumus, dėl ko trauka netikėtai dingsta, katilas blogai veikia, kemšasi kaminas.

Nepatenka oras į katilinę – kaip minėta, vertikalūs ištraukiamosios ventiliacijos kanalai, priverstiniai virtuvės ar tualeto ventiliatoriai, taip pat ir katilas traukia iš namo orą, jei namas sandarus susidaro oro praretėjimas ir katilas traukia vis blogiau ir gesta, krinta galingumas, užanka dūmtraukis. Praverkite šiek tiek katilinėje langelį ir katilo galingumas atsistatys, problema išnyks.

Dažnai būna taip, kad montuotojai sumontuoja katilą pagal kitų katilų gamintojų rekomendacijas – mūsų katilo veikimas visiškai kitoks nei tradicinių katilų, todėl ir montavimo reikalavimai skiriasi, pvz.: naudingiau, jei į katilą vanduo pastoviai srūva atvėsintas iki 30 – 40°C 50 – 500ltr pr val. srautu. Jei montuotojai prie mūsų katilo sumontuoja trieigį ar ketureigį vožtuvą su siurbliu mažame rate, primontuoja termorelių junginėjančių gausų siurblių būrį – gero nelaukite, katilas nekels temperatūros, varvės kondensatas iš dūmtraukio ir katilo, dūmtraukis užaks po 2 – 3 savaičių.

Drėgnos malkos – džiovinkite

Tai minime ir instrukcijoje – sezono pradžioje medinė reguliatoriaus atrama būna įdrėkusi, vėliau išdžiuvus padėtis stabilizuojasi, tačiau metalui dylant sezono eigoje tenka retkarčiais pataisyti.

Ši problema būna tuo atveju, kai atseit „apsaugoti“ nuo korozijos katilą, naudojama termorelė siurblio junginėjimui. Baigiant degti nukrenta temperatūra ir siurblys išjungiamas, nesant cirkuliacijos katile temperatūra kyla, taip oro sklendė užsidarinėja trukdydama sudegti žarijų likučiui.

Katile dėl kelių priežasčių susidaręs CO perteklius kartais sprogsta: Staigiai uždarius ar užsidarius oro sklendei, kai ant oro skleistuvo primetama malkų ar malkos maišomos su akmens anglim, dažnai universaliame katile kūrenant malkas neuždaroma apatinis oras, gali būti išsisandarinęs apatinių durelių šniūras. Pašalinus šias priežastis nesproginės, tačiau kūrenant smulkias malkas ar akmens anglį gali pasikartoti – įmontuokite dūmtraukio traukos stabilizatorių.

Katilas veikia labai žemais neekonomiškais režimais. Sezono pradžiai šią problemą išspręsime panaudodami elektroninį valdymą. Užsisakykite prietaisą, tai padės mums ištirti poreikį, Jūs laiku įsigysite.

Pradžioje, kol susiformuoja žarijų sluoksnis, malkos sugeneruoja gausiau degių dujų – susidaro jų perteklius. Kad to išvengti prieš kūrimą po skleidiku palikite kraterį (tuštumą) – pradžia bus stabili. Sezono pradžiai pateiksime naują skleidiką – problemos nebus. Reikalui padės ir elektroninis valdiklis, kurį kuriame kartu su partneriais.

Sukietėjęs sandarinimo šniūras dėl ko nesandaru, gal užakęs dūmtraukis ar pats katilas, jei paminėti atvejai sutvarkyti, katilas neveiks, o dūmas pro dureles vis vien šiek tiek rūks, jei į katilinę nepatenka oras ar virtuvės ventiliatorius traukia iš jos orą. Mūsų trobesiuose dažnai nebūna angos orui patekti vidun, tačiau įtaisyta daugybė vertikalių traukos ventiliacijų, kurių tikslas tik traukti orą iš pirkios, negana to dar įjungiam virtuvės traukos ventiliatorių ir gyvenam kaip kalniečiai, praretėjusiame ore (osmose), net vanduo užverda žemesnėje nei 100ºC temperatūroje, tik deja, tas oras praskiestas dūmais kartais traukiamais iš katilo, o kartais tiesiai nuo stogo, kai kokia nors vertikali anga lieka nugalėta ir pradeda veikti atvirkščiai – žemyn.

Pradžioje ir mes rekomenduodavome ir kai kur šilumos kaupiklius sumontuodavome, tačiau viena įkrova nešildydavo ilgiau kaupiklį jungiant, ko gero šiluminė talpa taip pat patiria kažkokius energijos nuostolius. Žinoma, atšilus orams ar mažame name, katilui veikiant labai mažais galingumais, taip pat patiriami nuostoliai. Todėl sumanėme , kaip šilumos kaupiklį panaudoti patalpas ir jose esančius daiktus, katilą periodiškai išjungiant – 1°C atvėsus patalpoms vėl įjungiant, taip katilas, kol įšildo patalpas, veikia ekonomiškesniu režimu. Toks būdas gerokai prailgina įkrovos degimo laiką. Programuotojas jau kuria elektroninę valdymo programą. Kūrenimo sezono pradžiai galėsite tokį valdymą pritaikyti savo katilui.

Kaip minėta mūsų įmonė užsibrėžė tikslą išgyventi tik iš tokių katilų gamybos tam, kad visas specialistų dėmesys būtų neišblaškytas nuo darbo su išradimo tobulinimu ir stebėjimui.

Todėl granulinių katilų negaminame. Tačiau ateinančiam kūrenimo sezonui mūsų katilui bus pritaikytas elektroninis valdymas taip, kad įšilus patalpoms jis bus stabdomas, bus galimybė programuoti patalpų klimatą paros ar savaitės periodu. Katilas dar mažiau sunaudos malkų, įkrova degs dar ilgiau, ypač atšilus orams.

Katilui garantija galios, tačiau tikimės, kad sugadintų durelių už dyką neprašysite.

Dažniausiai katilai perkami pakeisti susidėvėjusius – kiek kačergų susikauptų katilinėse? Antra priežastis ta, kad mes nemokam daryti kačergų ar kitokių instrumentų valymui.

Dėka pastovaus vartotojų spaudimo – dalį katilų darysime su skriemuliniu pakėliku, tačiau rekomenduojame pirkti su vamzdeliniu, nes tarp vamzdelio ir lynelio esantis tepalas suteikia sandarumo, tad katilas, dingus elektrai patikimiau gesta.

Kaip minėjome ir moksliškai, ir mūsų bei mūsų licencijatų praktika patvirtino, kad šioje vietoje ilgiau tarnauja būtent labiau atsparus oksidacijai plienas. reikalui nepadės, gal net priešingai, jei naudosime labai atsparų karščiui, tačiau ne oksidacijai, plieną ten kur reikalingas atsparumas oksidacijai. Kartu su partneriais nusprendėme, kad du viršutinius teleskopo vamzdžius gaminti iš brangaus plieno neprofesionalu, todėl gaminsime iš juodo plieno. Vieni mūsų partneriai tik neseniai pradėjo paskutinį vamzdį gaminti iš nerūdijančio – iki tol gamino visą teleskopą iš juodo – tad dalykas patvirtintas keliolikos metų praktikos. Kaip gerai turėti partnerių su kuriais gražiai bendraujame ir dalinamės patirtimi.

Pirmiausia tai dėl žmogaus saugumo. Kas metai vien mūsų įmonėje iš 5000 pagaminamų katilų, bent 1 katilą vartotojas sugadina viršydamas slėgį. Todėl buityje leidžiama naudoti tik žemo slėgo katilus su 2B darbiniu slėgiu. Mūsų katilas atlaiko 4 barus, kartais dėl neteisingo sumontavimo ar eksploatacijos, slėgiui pakilus aukščiau, gaminys be sprogimo sugniuždomas į vidų, dėl ko pastatas ar žmogus išlieka. Todėl mūsų gaminiui suteiktas CЄ saugumo ženklas. Mūsų partneriai Licenciatai, kuriems mes davėm leidimus gaminti šį katilą, taip pat laikosi visų minėtų reikalavimų.

Tačiau plagiatoriai norėdami pritraukti pirkėjus aiškina, kad jų katilo vidinė sienelė 6 ir daugiau mm. Netikėkite, joks gamintojas nedės be reikalo daug metalo ten kur nereikia, vien dėl svorio – bent 1mm pastorinus vidinę sienelę, būtina storinti ir išorinę katilo sienelę, nes katilui sprogus į išorę, galimos skaudžios pasekmės, tuo skaudesnės, kuo katilas stipresnis. Automobilio buferis taip pat gaminamas silpnesnis tam, kad apsaugoti žmogaus gyvybę.

Sertifikavimo įmonė periodiškai tikrina metalo storį ir markę, katilams skirtas metalas gerokai brangesnis, mūsų greitaeigiai kokybiškai išvalcuojantys valcai pritaikyti tik tokiam metalui, todėl mes dėl dviejų priežasčių negalim naudoti nekokybiško plieno. Tuo tarpu plagiatoriai „pranašesni“ tuo, kad naudoja nenašius primityvius valcus, tačiau turi daugiau galimybių naudoti pigesnį plieną.

Gaminome be dugno. Kodėl? Nežinojome ko laukti laikui bėgant, kai malkoms baigiant degti dugnas periodiškai įkaista stipriau nei vandens marškiniai. Tam, dar amžiaus pradžioje buvome sumontavę kelias dešimtis katilų su dugnu, dalis mūsų partnerių licenciatų, su kuriais abipusiai dalinamės patirtim, gamino katilus su dugnais – stebėjome. Dugnai nepradegė ten, kur rečiau valomi pelenai, temperatūriniai įtempimai nė vieno katilo nesužalojo. Baimės buvo šiek tiek bereikalingos. Šiandien gaminys gaminamas su dugnu, kuriame įvirintos detalės apsunkinančios švariai išvalyti pelenus, kurie tarnauja, kaip temperatūrinė apsauga.

Pasiūlymas įdomus, reiktų išbandyti, prekyboje jau yra lanksčių nerūdijančio plieno vamzdžių, kainuojančių apie 40lt/m. Tokio vamzdžio kilpą, pritaikius reikiamus montavimo elementus, būtų įmanoma įmontuoti į vertikalų dūmtraukį ir per ją nukreipus grįžtamą srautą pašildyti jį. Jūsų pasiūlymą bandysime, jei bus dėmesio vertas ir saugus, būtinai tokio dalyko sulauksite. Tačiau patiems to daryti nerekomenduojame, nes ir katilinė yra padidinto pavojingumo zona, ir dūmtraukis ne žaisliukas.

Jūs teisus, į dūmtraukį dar srūva, dalis energijos, kurią knieti išnaudoti. Todėl, kad katile nesikondensuotų drėgmė ir galėtumėm matuoti efektą, papildomai už katilo sumontavom šilumokaitį, kuris dūmą atšaldė iki pašildyto vandens temperatūros, du šilumos skaitikliai matavo katilo ir šilumokaičio energiją. Šilumokaitis pagamindavo esant sausoms malkoms dar 7% energijos, o esant drėgnoms net 15%. Rezultatas pradžioje net nudžiugino, juk tai gaminys, kuris padės vartotojams taupyti energiją, o mums papildomas uždarbis, tačiau paskaičiavome ir atsisakėme: Malkų bus sutaupyta už 150Lt., o šilumokaitis iš nerūdijančio plieno (mat šilumokaitis veikė kondensacinio katilo principu) kainuotų virš 3000lt., negana to išvarva kibiras kitas kondensato, kurį, kad neskleistų smarvės, reiktų nukreipti į kanalizaciją. Būtumėm nesąžiningi siūlydami daiktą, kuris atsipirks po 20 metų.

Išbandėme Jūsų pasiūlymą. Rezultatai nenudžiugino. Priežastis ta, kad skleidžant liepsną į išorę ji dega keliais negalingais židiniais, pro jų tarpus srūva nesudalyvavęs degime oras, o sugeneruotos CO degios dujos per daug atšaldytos nedega.