Meniu

Žiūrėti produktai

„Stropuva“ ne tik apie katilus

Prieš ir po 15 metų

Tai buvo laikai, kai didieji laikraščiai plėšikus ir banditus vadindavo jaunuoliais su kaukėmis, tačiau dar rašė ir apie paprastus žmones, jų darbą ir kūrybą. Todėl „Stropuvos“ katilo atsiradimą pateikė kaip sensaciją, skelbdami žinią vartotojams, kad jų svajonė nekurstyti dažnai katilo ir šiltai naktimis išsimiegoti įgyvendinta – toks katilas, kuriame malkų įkrova dega per visą naktį, jau yra. Natūralu, gaminys turėjo trūkumų, todėl nuolat ieškojome ir ieškome geresnių sprendimų. Taip jau yra – net tobuliausias, atrodantis be trūkumų daiktas anksčiau ar vėliau patobulinamas.

Jau daugiau kaip 15 metų „Stropuvos“ katilo veikimo būdas žinomas visame pasaulyje. Ir mūsuose, ir už Lietuvos ribų katilu džiaugiasi vartotojai, gamina įmonės ir plagiatoriai.

Matydami sudėtingus ir brangius granulių kūrenimo agregatus, pasišovėme sukurti savotišką. Juo jau naudojasi pirmieji vartotojai. Su vartotojais visada palaikome glaudų ryšį, tad jei laboratorijoje neišryškėję trūkumai išryškės praktikoje, rasime sprendimus, kaip visada rasdavome, nepalikdami vartotojo bėdoje.

O prasidėjo dar anksčiau

Tais laikais, kai cukrus nebuvo nuodingas, o merginų privalumai buvo apvalumai, Rusija užsuko čiaupus, įmonė atleido daug darbuotojų, tarp jų ir mus – santechnikus. Keletas tokių įkūrėme kooperatyvą „Čiaupas“. Montavome savaiminio šilimo šildymo sistemas. Privačius namus statė didelius, tad siekiant padaryti, kad visi radiatoriai šiltų vienodai, galvos turėjo būti prikimštos žinojimo ir schemų.

Tačiau ir į tokią, rodos, nė kampelio laisvos vietos neturinčią galvą lindo galvojimas, kodėl kitose valstybėse pragyvenimo lygis keliomis dešimtimis kartų aukštesnis?

Suvokiau – tose valstybėse, kur spausdina valiutą. Tačiau niekaip nesuvokiau, kaip nuo to geriau gyvenasi, juk valiutą spausdinti pasauliui labai nuostolinga.

Galvojau dienomis, naktimis ir galop suvokiau – tose valstybėse, kurios nuo seno kuria ir gerina daiktus, didinančius darbo našumą ir lengvinančius buitį, pragyvenimo lygis aukštesnis todėl, kad juos jos ne tik pačios naudoja, bet ir mums parduoda.

Pranešiau žinią draugui: „Padarykime perpetuum mobile ir brangiai parduokime kapitalistams.“ Visą savaitę kūrėme ir konstravome… Neveikė. Draugas pyko, o aš jį guodžiau: „Petrai, juk buvo laimingos dienos, tikėjomės sėkmės, džiaugėmės, fantazavome. Tačiau reikia nusileisti ant žemės.“

O pradžioje žemėje buvo Edeno sodas, kuris dėl lengvai nuraškomo žinojimo vaisiaus buvo panaikintas. Dar prisiminiau patarlę: „Daug žinosi – greit pasensi.“ Ir supratau: mes, žmonės, sutverti palaipsniškam vystymuisi ir kūrybai – nors visatos sutvėrėjas ratų daug prikūręs – grybai, uogos, planetos, galaktikos, tačiau būdamas bejėgis sukurti stebulę – sukūrė žmogų, kad ją padarytų.

Jei jau taip, tai stebule žmogaus veikla neapsiriboja. Privalome vystytis patys, tobulinti daiktus, savo buitį – tai ir darome. Ir tai patvirtina visų sričių vystymasis ir tobulėjimas mūsų rūsčioje planetoje. O santechnika ir katilai tai tik maža, maža dalelytė viso to, kas vyksta.

Taip pamąstęs ir padariau tą katilą. Kad valstybei būtų geriau, kad valdžia atkreiptų į mane dėmesį – koks aš nuostabus ir naudingas. Ir atkreipė…

Gelbsti bitės ir širdies stimuliatoriai

Tik atkako, atidundėjo augaloti vyrai iš kažkokios tarnybos ir užbliovė: „Katilus daryti tik įmonės turi teisę.“ „Taigi įmonė tai ir daro, – išlemenau, – pinigų uabui steigti neturėjau, tai viešąją įsteigiau, pagal įstatymą galima, viešosios steigiamos mokslui, švietimui ir kt. panašioms veikloms, o mano – šiluma… Sąskaitoje pinigų nėra…“ Taigi nukrito vyrų rankos žemiau kelių. Tačiau atkuto: „O už kokius pinigus pirmą katilą padarei?“ Pajuokavau: „Stovėjo kieme dėžė, pavasarį atskrido bičių spiečius ir atnešė medaus, pardaviau, nupirkau metalo ir padariau pirmą katilą.“ Vėl nukrito vyrams rankos ir liepė: „Rašyk pasiaiškinimą.“ „O kaip rašyti?“ – paklausiau. „Na taip ir rašyk, stovėjo kieme dėžė, atskrido bičių spiečius…“

Įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Įstatymus, kuriuos diena iš dienos rašo ir kaitalioja keli šimtai protingų galvų, privalo žinoti mano viena galvelė, nors ji ir užimta kitais klausimais. O tų įstatymų prirašyta visokių ir prie jų jau priprantama, net prie keistų – ar ne keista, kad iš biudžeto gaunantys algas atlieka bereikalingus skaičiavimus, kad dalį algų grąžintų, taip atseit „papildo biudžetą“.

Taip atsitiko ir su manimi – atseit nemokėjau PVM:

VŠĮ neturi teisės siekti pelno, gamindama katilus serijiniu būdu, tad tam VMI rekomendavo steigti UAB. Įsteigęs antrą įmonę privalėjau kaip fizinis asmuo registruotis PVM mokėtoju, o VMI gerosios fėjos aplankydavo ir stebėdavo, kaip bręsta kąsnelis. O tinkamam laikui sukakus, atsikando su delspinigiais ir baudomis.

Ar ne keista? Anksčiau aš nemokėjau PVM – todėl nieko nereikėjo skaičiuoti. Šiandien moku PVM, buhalteriai triūsia, skaičiuoja ir man jį grąžina. Tačiau vis vien išeina, kad aš atseit „papildau biudžetą“.

Ar grąžino tą penkių metų PVM? Ne. Tačiau už jį nupirko širdies stimuliatorius man ir dar kelioms dešimtims pacientų.

Išradinėkim, tačiau nepatentuokim

Kaip minėjau, padarėm nepanašų į kitus granulinį katilą. Tačiau nepatentuosim, mat šiuo metu esu teisiamas, nes prieš penkiolika metų užpatentavau išradimą. Pasidalysiu patirtimi.

Jei sumanėte užpatentuoti išradimą, gerai pagalvokite, nes gresia:

  • Reketininko įvaizdis, jei pareikalausite tvarkingai laiku mokėti licencinį mokestį.
  • Apkaltinimas teisių varžymu, nes patentas draudžia tą daiktą gaminti kitiems.

Po daugelio metų kažkas gali suveikti neaiškius dokumentus, kur matysite, kad išradimas jau buvo aprašytas rašytiniuose šaltiniuose, kad kažkur buvo padarytas panašus daiktas ar net patentuotas, todėl jūsų išradimas naujumo neturi. O tada gali susirikiuoti net eilutė nuskriaustųjų dėl moralinės žalos ir sustabdytos veiklos, mat jie būtų darę tą daiktą ir daug uždirbę, jei ne jūsų patentas, atėmęs tuo metu teisę.

Ir niekam nė motais, kad tą daiktą, jei ne jūs, būtų matę kaip savo ausis.

Nepatentuokim, tačiau išradinėkim

Nenuvertinkim savęs, ne šventieji puodus lipdo. O kai ką nors sukursite, pateikite spaudoje ar internete. Taip saugiau. Kiekvienas turi moralinę teisę kurti.

Nes kūryba teikia prasmę ir pasitenkinimą, didesnę nei alkoholis, net nesėkmės atveju – tai patyriau darydamas perpetuum mobile. O dar didesnis pasitenkinimas būna sėkmės atveju – taip pat patyriau. Kūryba – tai ne tik katilai ar mechanizmai, tai ir muzika, poezija, dailė, sportas ir kt. Net siekis geriau gyventi ir turėti daug daiktų – taip pat savotiška kūryba. O kūrybos dirvonai neišsemiami, pavyzdžiui, muzikoje tik septynios natos, o kiek melodijų prikurta ir dar vis kuriama.

Taigi ir mūsų įmonė neapsiriboja katilais. Kitais metais ūkininkui statysime bandomąjį namą, kuriam katilas nebūtinas, pakaks elektrinio radiatoriaus. Tai bus juokingai nesudėtingai ir pigiai pastatomas namelis, tačiau atitiks A klasės ekonomiškumo reikalavimus. Labai gerai, kad sukurti kompiuteriai ir kameros – statybos procesą filmuosime ir pateiksime. Stebėkite mus. Mes Jus taip pat stebime ir gerbiame.

edmaSStropuva