Stropuva apie šildymo katilo šilumokaitį

Stropuva apie šildymo katilo šilumokaitį

Šildymo katile iš liepsna ir dūmai šilumą perduoda į katilo sieneles o nuo jų persiduoda į vandenį. Šilumos perdavimo kokybė priklauso ir nuo šilumos perdavimo paviršių ploto, nuo šilumą priimančio skysčio savybių bei kokybės, nuo paviršių švarumo, taip pat nuo šilumą priimančio skysčio ir dūmų judėjimo intensyvumo.

Šilumos perdavimo plotas

Buitinis kieto katilas tai kartu ir pakura, ir šilumokaitis. Kad padidintumėme šilumos nuėmimo plotą, katiluose įtaisomos papildomos pertvaros arba vamzdžiai. Papildomas plotas atsiranda, kitų paviršių sąskaita, ko pasekmėje norimo rezultato pasiekimui sunaudojama daug metalo, gaminys patampa sunkus, sudėtingas ir brangus. Pvz.:

1 – me pieš. matome vamzdinio šilumokaičio vaizdą iš viršaus. Čia katilo vidinių sienelių perimetras 1,4 m tačiau ten kur įtaisyti vamzdžiai, jos pasišalino. O vamzdžių perimetras – 1,884m. Taigi papildomo perimetro gavom tik – 1,9 – 1,4 = 0,5m.

Kad gauti daugiau šildomo ploto, padarykime šilumokaitį iš stačiakampių vamzdžių.:

Be vamzdžių turėtumėm šildomo ploto – 1,2m². Su vamzdžiais – 3,36. Tačiau netekome 1,2 ploto – 3.36 – 1,2 = 2,16m².

Taigi, net kompaktiškiausiu būdu sudėsčius vamzdžius, šilumos atėmimo plotas, palyginus, koks būtų be vamzdžių, tokio tipo šilumokaičiuose, net nepadvigubėja.

O kaip padaryti daugiau šildomo ploto nepašalinus pradinio perimetro?

Štai taip.: Į šilumokaitį įdėti dar vieną šilumokaitį, kurio visos sienelės pataps šildomos.

Taigi: Čia liko 0,3 x 4 = 1,2 m. šilumos atėmimo perimetras. Taip pat 0,2 x 4 = 0,8 m. išorinis, ir kiek mažesnis vidinis vidinio šilumokaičio perimetras. Viso – 1,2 + 0,8 + 0,7 = 2,7m.

Taip, Jūs teisūs, galima į vidų įmontuoti ir trečią perimetrą 0,1 x 8 = 0,7m. Taigi Šilumos atėmimo perimetras patapo didesnis daugiau, kaip tris kartus. Jei jo aukštis 1m. tai susidaro 3,4m² šildomo ploto.

Mes ir malkiniams, ir granuliniams katilams gaminame cilindrinius šilumokaičius:

Šilumą priimančio skysčio judėjimo intensyvumas.

Pavyzdys: Ir plačioje upėje kur gylis mažas, vanduo teka greitai nuplaudamas ir neleisdamas kauptis dumblui. Tačiau ten kur gylis kelis kart didesnis, vanduo tiek pat kartų teka lėčiau, todėl krantai ir dugnas būna dumblini. Taip pat ir katile, pirmuose paveikslėliuose pavaizduotuose šilumokaičiuose vanduo teka lėtai, dėl ko blogiau, nei esant intensyviam srautui, persiduoda šiluma, o ant sienelių kaupiasi kalkės ir kiti nešvarumai ilgainiui blogindami šilumos perdavimo savybes.

Dėl šios priežasties granulino katilo, o pastaruouoju metu ir stropuvos tradicinio katilo vandens marškinius darome siaurus (seklius).

Negana to, paskutiniame paveikslėlyje parodyto tipo marškinių šilumokaičius jungiame nuosekliai, taip išlieka stiprus srautas (sujungus lygiagrečiai, srautas sulėtėtų du kartus).

Dūmų judėjimas

Kaip ir skysčiai, taip ir dūmas intensyviau judėdamas šilumą perduoda geriau. Todėl šilumokaityje darome dūmų turbuliatorius. Paveikslėlyje matome turbuliatoriaus principinį veikimo paveikslėlį. Taip dūmas intensyviau atsimuša į katilo sieneles, geriau perduodamas šilumą ir neleisdamas ant paviršiaus kauptis suodžiams.

Šilumą nešančio skysčio savybės.

Vanduo, virš 10 kartų geriau perduoda šilumą už etilengliukolius. Todėl šildymo sistema ir katilas užpildyti vandeniu yra ekonomiškesni, nei su kitokiais skysčiais.

Tačiau, kaip ir visi skysčiai, taip ir vanduo ilgainiui turi savybę keistis ir kaupti nuosėdas. Kalkių nuosėdų, jei šildymo sistemoje vanduo nebus dažnai keičiamas, daug nesusikaups, tačiau ilgainiui, vasaros metu ar šildymo elementuose, kur palaikoma žema temperatūra (grindų šildymas), auga organinis dumblas. Išleidus vasarai vandenį, pataps dar blogiau, mat metaliniai vamzdžiai ir katilas rūdys.

Katile, dėka intensyvaus vandens srauto, nuosėdos nesikaupia, tačiau (kaip ir upės deltoje) po išsiskirstymo į šildymo elementus ir juose pačiuose, vanduo teka lėtai, kame nuosėdos kaupiasi, blogindamos šilumos pralaidumą.

Net ir radiatorinėje sistemoje, po metų kitų pradeda blogiau šilti ne kurie radiatoriai (kai kurie), tad tenka perbalansuoti šildymo sistemą, tai reiškia, kad pablogėjo tų radiatorių sienelių šiluminis pralaidumas. O grindų šildymo sistemose šildymo vamzdžiai, nuo dumblo, kartais net užanka.

Vandens paruošimas

Šildymo sistema užpildoma vandentiekio vandeniu, po to įterpiamos specialios cheminės medžiagos. Jei šildymo sistema tarnavo su natūraliu vandeniu, tai sistemą naudinga praplauti. Mūsuose jau yra įmonių teikiančių šias paslaugas. Štai http://www.gebas.lt/ , mums įmonės patalpų šildymo sistemai paruošė vandenį, kaip turi būti.